„Reikia daryti savo didelį darbą – mūsų europarlamentarų prašyti, kad jie labai aktyviai tą klausimą keltų. Kuo daugiau kelsime, tuo sėkmingesnis jis bus“, – antradienį Darbo partijos frakcijoje pareiškė E.Masiulis, pristatydamas Lietuvos veiksmus, kaip užkirsti kelią nesaugioje Astravo elektrinėje pagamintai elektrai patekti į Lietuvą ar Vakarus.
Pasak energetikos ministro, Baltarusija į kritiką dėl Astravo elektrinės saugumo įsiklauso, ir „kuo toliau, tuo daugiau ta įtaka yra“.
R.Masiulis įsitikinęs, kad Lietuva turi pakankamai žinių ir autoriteto kelti reikalavimus dėl Astravo AE saugumo.
„Mes patirties už Baltarusiją žymiai daugiau turime (...), šitame regione mes turime daugiausia patirties ir mes turime ir autoriteto, kad galėtume pasakyti, kaip turėtų būti atominiai objektai prižiūrimi, tvarkomi. Turime pakankamai žinių ir autoriteto, kad galėtume reikalauti“, – teigė R.Masiulis.
Pasak jo, Astravo elektrinės statybos negalima sieti su kitais, ekonominiais Lietuvos ir Baltarusijos santykiais.
„Tai (Astravo elektrinė – BNS) visiškai izoliuotas techninis klausimas (...), todėl kažkokios nuolaidos ar barteriniai mainai... į komercinius dalykus yra tiesiog neįmanomi“, – teigė ministras.
Liepą atliekant bandymus, krito Astravo atominės jėgainės reaktoriaus korpusas, ir tai buvo didžiausias iš iki šiol įvykusių jos statybos incidentų. Baltarusija Rusijos rangovės „Rosatom“ paprašė pakeisti korpusą, ir pastaroji pažadėjo tai padaryti.
Lietuvos Vyriausybė įteikė notą Baltarusijai, o užsienio reikalų, energetikos ir aplinkos ministrai išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Marošui Šefčovičiui ir energetikos komisarui Migeliui Ariasui Kanetei, informuodami apie incidentą bei prašydami aktyvaus ES įsitraukimo sprendžiant branduolinės saugos klausimą.
50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuojama įjungti 2018 metais, o antrasis turėtų pradėti veikti 2020 metais.
