Šalies Nacionalinės statistikos tarnybos (NST) duomenimis,
liepą gauti 763 tūkst. prašymų skirti bedarbio pašalpą – 8,6 tūkst.
mažiau nei birželį. Laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo iki 741
tūkst., tačiau jis didesnis nei kad fiksuota tuo pačiu laikotarpiu
pernai. Taip pat sumažėjo darbo aktyviai neieškančių bedarbių
skaičius.
Po referendumo dėl tolimesnės Didžiosios Britanijos narystės
Europos Sąjungoje (ES), šalies ekonomikos perspektyvos neaiškios.
Kol kas daugiausia remiamasi labai nevienalyčiais apklausų
rezultatais – vienos apklauso rodo, kad ekonomika lėtėja, o kitos –
priešingai – kad „Brexit“ didelės įtakos ūkinei veiklai neturėjo.
NST oficialius liepos mėnesio mažmeninės prekybos apimčių
duomenis pateiks ketvirtadienį. Tai bus pirmieji po referendumo
fiksuoti konkretūs vartojimo rodikliai. Oficialūs duomenys apie
ekonomikos augimą trečiąjį šių metų ketvirtį turėtų būti paviešinti
spalio pabaigoje.
Šio mėnesio pradžioje Anglijos bankas, siekdamas suteikti
stimulą šalies ekonomikai, iki rekordinių žemumų sumažino palūkanų
normas. Remiantis banko prognozėmis, Didžiosios Britanijos
ekonomikos augimo tempai sulėtės, nes dėl neaiškių tolesnių šalies
santykių su ES bus pritraukta mažiau investicijų ir teks apkarpyti
išlaidas.
Trečiadienį NST taip pat paskelbė, kad antrąjį ketvirtį šalies
nedarbo lygis sumažėjo iki 4,9 proc., tad galima daryti prielaidą,
kad šalies darbo rinkos „Brexit“ nesudrebino. Dirbančiųjų skaičius
išaugo iki 31,8 mln. Vidutinis atlyginimas, atskaičiavus priedus,
antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo
2,3 proc. Pirmąjį ketvirtį fiksuotas 2,2 proc. siekęs atlyginimų
didėjimas.