Panašu, kad ir investuotojai jau vieningai pripažįsta, kad Rusijos problemos slypi ne vien sankcijose ar žemose naftos kainose. Didžiulės šalies ekonomika vis dar kaustoma Sovietinės Rusijos palikimo ir panašu, kad neketina jo paleisti.
Galėtų augti, bet...
Antrame šių metų ketvirtyje Rusijos ekonomika susitraukė 0,6 proc. Tai galima laikyti pagerėjimu, nes praėjusį ketvirtį susitraukimas buvo 1,2 proc., bet dauguma Rusijos rinkos žaidėjų nesidžiaugia – jie tikėjosi jei ne ekonomikos augimo, tai bent jos išsilyginimo ir sustabdyto smukimo žemyn.
Ir kodėl to nesitikėti? Sankcijų pratęsimas buvo savaime suprantamas dalykas – tik keletas naivuolių tikėjosi, kad Vakarų sankcijos Rusijai šiais metais bus atšauktos. Jos, žinoma, kenkia ekonomikai, tačiau dažniausiai dėl Rusijos krizės kaltinamos žemos naftos kainos.
Rusijos vyriausybė savo biudžetą paskaičiavo remdamasi 50 dolerių už barelį naftos kaina, tačiau šiuo metu ji siekia 47,56 dolerio. Ir tai nėra blogai – visus metus kaina laikėsi dar mažesnė, vidutiniškai 45 doleriai.
„Baisiausios naftos krizės Rusijoje pasekmės jau praėjo, bet šalies ekonomikai būtina atkreipti dėmesį į struktūrines reformas, jei ji nori būti augančia šalimi pasaulyje su pigia nafta“, – teigė besivystančių rinkų analitikas Craigas Bothamas.
Būtini pokyčiai
Kai kurios reformos, kurios galėtų padėti Rusijos ekonomikai, yra mokesčių ir darbo teisės pokyčiai Rusijos Rytuose – ten yra apygardų, kuriose šie įstatymai dar likę nuo sovietmečio.
Praėjusiais metais Rusija likvidavo nacionalinį sveikatos fondą, kad galėtų išgelbėti valstybės biudžetą nuo krentančių naftos kainų. Tačiau panašu, kad valdžia vis dar tiki, kad artimoje ateityje naftos kainos peržengs 50 dolerių už barelį ribą.
Jei šis planas neišsipildys, vienintelis dalykas, galintisi išgelbėti Rusiją nuo minusinio bendrojo vidaus produkto (BVP) – rimtos struktūrinės reformos.
Rusijos biudžetas ir taip yra apkrautas socialinėmis išmokomis, tokiomis kaip pensijos, o šalia to nuolat auga ir išlaidos saugumui. Šią savaitę Rusijos finansų ministerija turi paskelbti ataskaitą. Prognozuojama, kad bus pranešta apie 7 mėnesių biudžeto deficito padidėjimą. Prognozuojama, kad jis jau siekia 1,6 trilijonus rublių (25 milijardus dolerių) – 7 proc. daugiau nei praėjusį mėnesį.
Industrinė šalies produkcija rodo tam tikrus gyvybės ženklus, tačiau ir jais džiaugtis gali būti anksti. Po truputi augę gamybos tempai liepos mėnesį staiga smuko 0,3 proc. – tai prasčiausias rezultatas neskaitant kovo, kai gamybos apimtys buvo susitraukusios 1,5 proc.
Mažmeninė prekyba Rusijoje – vis dar nusilpusi. Pirkėjai kenčia dėl aukšto nedarbo lygio bei mažėjančių pajamų, tad tikėtis, kad kažkas apart turtingųjų miestų, Maskvos ir Sankt Peterburgo, staiga ims vartoti daugiau – neverta.
Žinoma, kai ekonomikos augimas pagaliau peržengs 0 proc. ribą ir žmonių nuotaikos pradės keistis vietos vartojimo augimui tikrai atsiras, tačiau kol kas apie tai kalbėti dar anksti.
Valdžia neskuba
Taigi frazė „struktūrinės reformos“ ateities Rusijoje, jei ne iš valdžios tai bent iš investuotojų ir verslininkų lūpų, tikrai bus girdima dažnai. Struktūrinės reformos ir būtinybė diversifikuoti rinką, neapsiribojant vien nafta ir dujomis, yra tarsi Rusijos ekonomikos „matrioška“ – nuėmus vieną dalį randama kita tokia pati, tik mažesnė.
Ir panašu, kad dabartinėje Rusijoje šis procesas – begalinis. Investuotojai laukia staigmenos, tačiau jos kaip nėra, taip nėra.
Buvęs Rusijos finansų ministras Aleksėjus Kudrinas pripažino, kad struktūrinės reformos Rusijoje ilgai lauktos, tačiau „skausmingos“.
„Jos sunkios, dėl to valdžia reformų neskubina ir laukia prezidento bei parlamento rinkimų 2018 m.“, – sakė jis.
Parengė Gintarė Valentinaitienė
