Didžiausiame Sibiro regione – Novosibirsko apskrityje – prieš dirbti atvykstančius užsieniečius užsimota labai rimtai.
Vietos valdžia uždraudė jiems įsidarbinti taksi ar autobusų vairuotojais, mokytojais, buhalteriais, žvejais ar medžiotojais. Neleidžiama konsultuoti ar teikti teisines paslaugas, taip pat užsiimti įvairių iškasenų gavyba.
Dar anksčiau atvykėliams uždrausta dirbti vaistinėse ar alkoholiu prekiaujančiose parduotuvėse. Iš esmės liko tiktai statybos ir komunalinis ūkis.
Vietos valdžios teigimu, tokių ribojimų prireikė dėl augančios vietos bedarbių armijos: 2014-aisiais ją sudarė 73,6 tūkst. Rusijos piliečių, o dabar – jau 114 tūkstančių.
Bijo komunistų pergalės
Tačiau apžvalgininkai įsitikinę, kad draudimų labiausiai prireikė dėl politinių priežasčių.
Mat priešiškai imigrantų atžvilgiu nusiteikę gyventojai artėjančiuose parlamento rinkimuose gali balsuoti ne už valdančiąją partiją „Vieningoji Rusija“, o už komunistus, stojančius prieš atvykėlius.
Novosibirsko apskrityje taip tikrai gali nutikti. Dar 2011 metais čia valdančioji partija gavo 33,8 proc. balsų, nors visos Rusijos vidurkis – 49,3 proc. Už komunistus, šalyje vidutiniškai gavusius 19,2 proc. balsų, čia balsavo per 30 proc. rinkėjų.
Piešia niūrią ateitį
Dirbantys užsieniečiai vis dažniau tampa taikiniu visoje šalyje. Neseniai „Novyje izvestija“ paskelbė Nacionalinės strategijos instituto ekspertų ataskaitą, nuo kurios eiliniam rusui gali pasišiaušti plaukai.
Teigiama, kad šiuo metu valstybėje iš viso dirba apie 16–18 milijonų nelegalių imigrantų. O kai kuriuose Tolimųjų Rytų ir Sibiro regionuose kinų tiek daug, kad jie netrukus taps dauguma. Todėl valstybei siūloma gerokai sugriežtini imigracijos politiką.
Tiesa, šie skaičiai verčia abejoti. Autoritetingos Aukštosios ekonomikos mokyklos Demografijos instituto specialistai juos pavadino tiesiog mitu.
Oficialiais duomenimis, šiuo metu Rusijoje dirba apie 3,6 mln. užsieniečių. Pastarąjį dešimtmetį nė vienais metais jų neatvyko daugiau nei 300 tūkst.
Ėmė karpyti kvotas
Tačiau ir tai – jau nemažai. Todėl daugelis regionų ir ėmėsi įvairių draudimų. Pavyzdžiui, Magadano srityje šįmet nuspręsta leisti įsidarbinti vos daugiau nei tūkstančiui atvykėlių, nors pernai šis skaičius siekė pusantro tūkstančio.
Tokia strategija įgyvendinama ir federaliniu lygiu. Šįmet Kremlius patvirtino kone ketvirtadaliu mažesnę užsienio darbininkų kvotą – 213 929 žmonės.
Negana to, beveik visiems darbdaviams leista kviesti nebe juodadarbius, o tik aukštesnio lygio specialistus.
Tačiau ir į tokius Rusijoje žvelgiama kreivai: vietos gyventojams nepatinka, kad jie gauna neprastas pareigas ir didesnius atlyginimus.
Pinigai plaukia iš Rusijos
Užsieniečiai mokesčius moka Rusijoje, tačiau dauguma jų čia stengiasi leisti kaip įmanoma mažiau uždirbtų pinigų, todėl vietos ekonomika jų netenka.
Rusijos centrinio banko duomenimis, kas ketvirtį darbo imigrantai į Uzbekistaną perveda 310–353 milijonus eurų.
Į Tadžikistaną iškeliauja maždaug 265 mln., į Ukrainą ir Kirgiziją – po 247–265, į Azerbaidžaną ir Armėniją – po 132–159 mln. eurų.
Tiesa, mokesčių pasilieka labai daug. Ne paslaptis, kad daugiausia imigrantų dirba Maskvos srityje arba pačioje sostinėje, tad vien nuo jų uždarbio Maskva per pirmąjį pusmetį gavo kone 120 mln. eurų.
Trūksta lėšų, tačiau jas tiesiog švaisto
Pastaraisiais metais valdžia ir teisėsauga iš Rusijos priverstinai išsiunčia vis daugiau nelegaliai atvykusių ir įsidarbinusių imigrantų.
Tačiau daugelis jų dėl biurokratinių kliūčių net po 2–3 mėnesius laikomi izoliatoriuose, o ne išsyk deportuojami.
Regionų valdžia tvirtina, kad taip yra dėl pernelyg menko išsiuntimo programos finansavimo – neva trūksta pinigų net kinams nupirkti bilietus į tėvynę.
Tačiau kiekvienam sulaikytam kinui išlaikyti kas mėnesį skiriama po 37 tūkst. rublių (apie 505 eurus). O kelionė traukiniu iki Kinijos atsieina apie 17 tūkst. rublių (232 eurus) kiekvienam žmogui.