Žvejybos ir akvakultūros regiono vietos veiklos grupių (ŽRVVG) pateiktos paraiškos bus vertinamos balais. Bene daugiausia jų duodama, jeigu projekte numatytas darbo vietų sukūrimas. „Vietos veiklos grupių strategijos ir jų įgyvendinimas – tai galimybė sukurti daugiau darbo vietų regionuose, tai mūsų pagrindinis tikslas ir kriterijus vertinant paraiškas. Kuo daugiau lėšų pareiškėjai numatys darbo vietų sukūrimui, tuo daugiau balų jiems bus skiriama ir, atvirkščiai, jeigu pareiškėjai tik ketvirtadalį lėšų skirs naujų darbų vietų įsteigimui, pagal šį kriterijų jie balų negaus“, – teigia žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė. Jeigu projekte bus numatyta, kad 65 procentai skirtų lėšų bus skirta darbo vietų įsteigimui, tokiam projektui bus skirti 45 balai. Jeigu pareiškėjai skirs 55 procentus paramos lėšų, tuomet projektui bus skirti 35 balai. Papildomi balai bus skiriami ir už jaunų žmonių įtraukimą į projektą. Taip pat pabrėžtina, kad pareiškėjui būtina turėti patirties vykdant panašaus pobūdžio projektus ir administruojant viešąsias lėšas. Maksimalus balų skaičius, kurį gali surinkti pareiškėjai – 100, minimalus – 70. Mažiau nei 70 balų surinkusios paraiškos bus atmestos arba grąžintos pareiškėjui pataisyti.
Pareiškėjai turi būti susiję su žuvininkyste arba vykdyti su žuvininkyste susijusią veiklą. Maksimalus paramos intensyvumas – 50 procentų, kai paraišką teikia privatus juridinis ar fizinis asmuo, jeigu ketinama įgyvendinti viešojo pobūdžio projektą, paramos intensyvumas gali siekti iki 80 procentų, tačiau visuomenei turi būti suteikiama galimybė susipažinti su projektų vykdytų veiksmų rezultatais. Didžiausia galima paramos suma vienam pareiškėjui – 200 tūkst. eurų, mažiausia – 10 tūkst. eurų.
Naujajame VP laikotarpyje akcentuojama verslinės žvejybos ir akvakultūros veikla, konkurencingumas bei gamtos išteklių gausinimas. Lietuva vis tvirčiau žengia į kitas rinkas, todėl produktų kokybę būtina išlaikyti aukščiausiame lygyje. Mūsų šalyje žuvininkystės produktai yra mėgstami, tad verta didinti jų įvairovę. Svarbu skirti daugiau dėmesio įžuvinimui ir vandens telkiniuose auginti įvairių rūšių žuvį. Prieš kelis metus Tvarios plėtros draugija atliko tyrimą dėl žuvininkystės produktų vartojimo, kuris parodė, kad Lietuvoje žuvų produktai sudaro apie penktadalį vartotojų maisto raciono, o kiekvienas lietuvis per mėnesį suvalgo apie 1,6 kg žuvų produktų. Anot tyrimo, 62 procentai apklaustų respondentų žuvį valgo kartą per savaitę. Taip pat didesnė dalis Lietuvos gyventojų nurodė, kad labiausiai pasigenda didesnės gyvų (26 procentai) ir šviežių atvėsintų (22 procentai) žuvų įvairovės, o bene populiariausia žuvis yra karpis ir lašiša. Labiausiai trūksta didesnio lašišų ir ungurių pasirinkimo (po 14 procentų gyventojų), taip pat 11 procentų vartotojų teigė, kad per mažas upėtakių pasirinkimas. Po 8 proc. gyventojų nurodė, kad jiems parduotuvių lentynose ir turguose trūksta karpių, sterkų bei šamų.
Praeitame 2007-2013 metų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus programos laikotarpyje buvo patvirtinta 10 žuvininkystės vietos plėtros strategijų, o visam programiniam laikotarpiui buvo skirta daugiau nei 8 milijonai eurų. Šios lėšos buvo investuojamos į žuvininkystės įmonių modernizavimą, naujų vietų kūrimą ir žuvininkystės produktų įvairovę.
Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas finansuojamas iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir valstybės biudžeto.
Daugiau informacijos apie EJRŽF priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt.
