Tiek lietuvius, tiek užsieniečius čia vilioja ir, kaip juokaudama tai pristato gidė, karinis turizmas.
Vietnamas, Kinija, Švedija, Norvegija, Vokietija, Anglija, Olandija – šalis, iš kurių atkako turistų į Platelius ir kurie skubėjo nuomotis dviratį, vardijo dviračių nuomos punkto šeimininkai Arūnas Raudys ir Diana Jokubauskienė.
„Jie sako „very nice“ („labai gražu“) apvažiavę dviračiais mūsų ežerą“, – šypsojosi jiedu.
Verslininkams pritarė ir vietinė gidė Aušra Brazdeikytė. Iškalba apdovanota moteris turistams nesustodama pasakoja apie vietos gamtinius išteklius, čia sutinkamus gyvūnus, vabzdžius, apylinkes puošiančius augalus. O iš kitų šalies regionų suvažiavusiems surengia ir žemaičių tarmės pamoką turizmo informacijos centre, kur įsikūręs ir muziejus.
„Viena žemaitė išvydusi lietų pasakė „plate liej“, kas reiškia „plačiai lyja“. Tai išgirdęs debesis nusileido ant žemės. Iš čia ir Platelių pavadinimas“, – pasakoja ji aukštaičių, dzūkų ar suvalkiečių ausis pratindama prie žemaičių tarmės.
Ir dviračiu, ir pėsčiomis
Turistus po Platelius ir aplink tokio paties pavadinimo ežerą A.Brazdeikytė lydi pati sėdusi ant dviračio.
Dviračių takas aplink Platelių ežerą driekiasi 24 kilometrus. Prasidėjęs dar miestelyje jis veda į apžvalgos aikštelę, nuo kurios, anot vietinių, veriasi pats gražiausias vaizdas. Tačiau riedėdami toliau ir už nugaros palikę poilsinę bazę dviratininkai tikina išvystantys dar įspūdingesnių vaizdų.
Tad baigus trasą tenka dūsauti ne tik nuo fizinio nuovargio, bet ir nuo to, kas regėta.
Tiems, kam trasa per ilga ar labiau mėgsta žygius pėsčiomis, skirtas Šeirės pažintinis takas. Jo ilgis – 4,1 kilometro. Keliaujant pėsčiųjų taku, įrengtu Platelių kraštovaizdžio draustinyje, galima pamatyti būdingą šiam kraštui reljefą, Šeirės mišką, Gaudupio pelkę, Piktežerį, Platelių ežerą, įprastas ir retas augalų, grybų bei gyvūnų rūšis.
1,4 km šios trasos pritaikyta judėjimo negalią turintiems žmonėms, dalis tako (1,8 km) sutampa su dviračių taku aplink Platelių ežerą.
Čia yra ir daugiau pažintinių takų: Platelių simboliais tapusių ir vaikų pamėgtų personažų Giliuko ir Kaštoniuko takas, Plokštinės, Paplatėlės, Mikytų pažintiniai takai, Gardų ozo takas, Gegrėnų piliakalnio takas.
Gali pasigirti ne tik kariniu turizmu
Turistus – apie 36,5 tūkst. praėjusiais metais – traukia ir netoli Platelių esantis Šaltojo karo muziejus. Palyginti neseną mūsų istorijos tarpsnį čia mena vienintelė Europoje ekspozicija, įrengta viename pirmųjų Sovietų Sąjungos požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse.
Muziejuje pasakojama apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą – vieną garsiausių bei pavojingiausių karinių konfliktų istorijoje. Turistai čia traukia iš viso pasaulio.
„Tačiau mes galime pasigirti ne tik kariniu turizmu, bet ir savo tradicijomis“, – patikino A.Brazdeikytė.
Senoje dvaro arklidėje įsikūręs pirmasis Užgavėnių muziejus Lietuvoje, kuriame pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė, daugiau negu 250 įvairių „lėčynų“ – kaukių.
Tiek vaikams, tiek suaugusiems skirtos audimo pamokos.
„Čia gimsta ilgadryžiai užtiesalai. Žemaičiai mėgsta tamsią raudoną ir žalią spalvas“, – pasakojo gidė.
Turistai gali išmokti ir drožinėti, ir lieti žvakes.
Traukia ir maldininkai
Į Platelius per atlaidus traukia ne tik turistus, bet ir maldininkus. A.Brazdeikytė pasakojo, kad kasmet į religines šventes čia suvažiuoja apie 50 tūkst. žmonių.
Gidė priminė, kad į Platelius atvykus svarbu susipažinti ir su žemaitišku kulinariniu paveldu. Žemaitės memorialiniame muziejuje rengiamos žemaitiškų valgių – kastinio, bulvių su lupenomis, cibulinės – ruošimo pamokos.
O kam nesvetima poezija, patiks poeto Vytauto Mačernio muziejuje.
„Platelių dvaro parke yra storiausias Lietuvoje uosis – 7,2 metro apimties, pas mus ir 26 Kuršių periodą menantys piliakalniai. Mūsų herbe esanti kryžių saulutė pristato kultūrinį paveldą, o ąžuolas – gamtinį. Ąžuolas – mūsų tvirtybės simbolis“, – pasakojo gidė
Ir nors čia iškrinta kritulių daugiau nei metinis Lietuvos vidurkis ji tikra, kad pasigėrėti tiek Platelių ežero grožiu, tiek susipažinti su žemaičių kultūra lietus netrukdo.
Kartais nebelieka nė vieno dviračio
A.Brazdeikytei pritarė ir Platelių dviračių nuomos punkto šeimininkai J.Raudys ir D.Jokubauskienė.
Šiemet vasarą buvo ir viena diena, kai nuomos punkte neliko nė vieno iš 60 dviračių.
„Pastaruosius dvejus trejus metus, kai pas mus atsirado dviračių takai palei ežerą, tokios pramogos paklausa auga. Ypač grįžtantis jaunimas – tie, kurie gyveno užsienyje, – mėgsta pas mus pavažinėti dviračiais. Tokių – apie pusė mūsų klientų. Jie sugrįžta iš Norvegijos, Anglijos, Airijos, pasiima čia gyvenančius giminaičius ir pramogauja“, – pasakojo J.Raudys.
Tiek jiems, išsiilgusiems Lietuvos emigrantams, tiek užsieniečiams patinka natūralumas, gamtos gyvingumas. „Juk pas mus viskas čia tikra“, – pabrėžė D.Jokubauskienė.
„Palanga yra sausakimša, pas mus didesnė erdvė, mažiau žmonių. Lietuvaičiai ieško ramių pramogų, pigiau. Dabar jau nebe naktinių klubų reikia, o ramybės, aktyvaus judėjimo kartu su šeima. Nuolat klausinėja, ką čia pamatyti, nuveikti“, – apie turistus pasakojo J.Raudys.
Dažnam atvykėliui jis pasiūlo aplankyti Šaltojo karo muziejų – nuo Platelių jį galima pasiekti ir dviračiu, atstumas – apie 11 kilometrų.
„Juk dažnai būna: išmaišom visą pasaulį, o Lietuvos neapžiūrim“, – jam antrino D.Jokubauskienė.
Dviračio valandai nuoma – 2 eurai, 8 valandoms – 10 eurų, o visai parai – 12 eurų.
Daugiausia baltarusių ir vokiečių
Kaip praneša Valstybinis turizmo departamentas, vietinis ir atvykstamasis turizmas vis auga. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos apgyvendinimo įstaigos sulaukė net 11 proc. daugiau turistų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvoje sausio-birželio mėnesiais apsistojo 1,2 mln. turistų, iš jų lietuviai sudarė kiek mažiau nei pusę, 46 proc., (548 tūkst.), o užsieniečiai – 54 proc. (652 tūkst.). Daugiausia turistų sulaukta iš Baltarusijos (76,5 tūkst.), Vokietijos (72 tūkst.) bei Lenkijos (70 tūkst.).
