Pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programą, siekiant paskatinti šio sektoriaus atstovus įgyvendinti naujus projektus ir kurti naujas, patrauklias darbo vietas, – skiriama 12 mln. eurų finansinė parama. Žvejybos ir akvakultūros regiono vietos veiklos grupės (ŽRVVG) dar iki rugsėjo 6 dienos gali teikti paraiškas paramai gauti.
Verslo plėtrą stabdo darbuotojų trūkumas
„Pastarųjų penkerių metų rezultatai rodo, kad ilgametės investicijos į akvakultūros verslą pasitvirtino – Lietuvos žuvininkystės sektoriaus atstovai aktyviai reorganizuoja savo ūkius ir imasi naujų akvakultūros projektų: vietoj tradicinės tvenkininės žuvininkystės pereina prie produktyvesnio ūkininkavimo būdo – veisia ir augina žuvis uždarose sistemose, stato technologiškai pažangius žuvies perdirbimo cechus, investuoja į turizmo infrastruktūros kūrimą. Deja, neretam verslininkui rimtu iššūkiu, sukeliančiu sunkumų plečiant verslą, tampa kvalifikuotų darbuotojų trūkumas“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėjas Tomas Keršys.
Vienas iš pavyzdžių – akvakultūros ūkio UAB „Vasaknos“ atvejis, kai specialistus žuvies perdirbimo cechui įrengti teko kviestis iš kaimyninės Lenkijos. Jiems ne tik buvo patikėti cecho statybos darbai, tačiau kreiptasi ir dėl darbuotojų apmokymo, nes Lietuvoje nepavyko rasti reikiamų technologinių žinių turinčių specialistų.
Specialistai jau ruošiami – darbdaviams taip pat reikia pasistengti
Pasak ekspertų, tokio pobūdžio problemos kilo dėl staigaus sektoriaus augimo ir modernizacijos: žuvininkystės įmonėms, vykdančioms verslo plėtrą, paremtą naujais techniniais sprendimais, prireikė specifinių žinių bei įgūdžių turinčių darbuotojų, kurie Lietuvoje iki tol niekada nebuvo rengiami. Išaugusi žuvininkystės specialistų paklausa paskatino permainas švietimo srityje: 2015 metais pradėti ruošti žuvininkystės srities specialistai, kurių pirmoji karta aukštojo mokslo diplomus gaus ir į šalies darbo rinką įsilies jau 2017 m. vasarą. Be to, startavo pirmosios profesinio žuvininkystės verslo darbuotojų mokymo programos, atidarytos modernios žuvų auginimo ir veisimo laboratorijos.
Tikimasi, kad per ateinančius penkerius metus žuvininkystės ir akvakultūros studijas baigs keli šimtai specialistų, kurie patenkins augančius įmonių poreikius bei paskatins dar greitesnį sektoriaus progresą. Šio plano įgyvendinimui grėsmę kelia tai, kad darbas žuvininkystės įmonėse nėra vertinamas kaip itin patrauklus – dauguma įmonių įsikūrusios atokesnėse, kaimiškose vietovėse, o darbo sąlygos nėra patrauklios: neretai neatitinka saugumo ar higienos reikalavimų, siūlomas nekonkurencingas atlygis. Tam, kad jaunų, kvalifikuotų specialistų integracija į rinką būtų sėkminga, darbuotojų laukiantys verslininkai taip pat turi ruoštis – užtikrinti kokybiškas ir saugias darbo vietas, siūlyti geras darbo sąlygas. Kitu atveju aukštą kvalifikaciją įgiję jauni žmonės savo žinias realizuos kitose ES šalyse.
ES parama – naujiems projektams įgyvendinti ir darbo vietoms kurti
Žuvininkystės sektoriaus atstovams, pasiryžusiems įgyvendinti naujus projektus, o kartu ir kurti kokybiškas darbo vietas, – finansinė parama skiriama pagal veiklos sritį „Darbo vietų žvejybos ir akvakultūros regiono vietos veiklos grupės (ŽRVVG) teritorijoje kūrimas“. Paraiškas finansavimui gauti pagal šią priemonę gali teikti tik žvejybos ir akvakultūros regiono vietos veiklos grupė (ŽRVVG), o finansavimui teikiami projektai turi būti orientuoti į vietos poreikius, kurie nustatomi atlikus išsamią ŽRVVG teritorijos situacijos analizę.
Kitos konkurso sąlygos:
– didžiausia paramos suma didelės apimties vietos projektui įgyvendinti – 200 tūkst. Eur, mažos apimties vietos projektui – 10 tūkst. Eur;
– ne pelno arba socialinio verslo pobūdžio projektams įgyvendinti, kai teikia NVO ar kitas viešas juridinis asmuo, – suteikiamas 80 proc., tačiau visuomenei turi būti suteikiama galimybė susipažinti su projektų vykdytų veiksmų rezultatais, o į šią kategoriją nepatenkantiems – 50 proc. finansavimas. Likusios išlaidų dalies finansavimą turi užtikrinti paramos gavėjas;
– vietos plėtros strategijų (VPS) administravimo išlaidos negali viršyti 20 proc. (VPS administravimo išlaidos skirstomos į dvi kategorijas: ŽRVVG veiklos išlaidos – ne daugiau kaip 75 proc., ŽRVVG teritorijos gyventojų aktyvinimo išlaidos – ne mažiau kaip 25 proc.).
Daugiau informacijos apie Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).