„2014 metų lapkričio mėnesį, pasiimdami paskolą iš
„Danske“ banko, dvi šeimos įsigijome būstą Nidoje ir 2015 m.
keturių bendrasavininkių vardu – mes po vieną ketvirtį dalies esame
bendrasavininkai – iš šie visi dalykai yra deklaruoti 2015 metų
deklaracijoje“, – LRT laidoje „Dėmesio centre“ antradienį
nurodė E.Masiulis.
Politikai privalo teikti interesų deklaracijas Vyriausiajai
tarnybinės etikos komisijai (VTEK) bei turto deklaracijas Valstybinei
mokesčių inspekcijai (VMI).
Naujausia VTEK pateikiama E.Masiulio ir jo sutuoktinės Ievos
deklaracija yra už 2014-uosius metus. Joje nurodoma, kad 2010-ųjų
pabaigoje šeima ėmė beveik 125 tūkst. eurų (tuomet 430 tūkst.
litų) paskolą būstui iš banko „Nordea“, po pusmečio šeima
sudarė 26 tūkst. eurų (tuomet 90 tūkst. litų) lizingo sutartį
automobiliui įsigyti.
VMI pateikti naujausi politiko šeimos duomenys rodo, kad
sutuoktinių nekilnojamasis turtas pernai buvo vertas 217 tūkst.
eurų – lygiai tiek, kiek ir 2014-aisiais. Tiesa, 2013-aisiais šeima
nekilnojamojo turto nurodė turinti už mažesnę sumą – 182 tūkst.
eurų, tad nurodytas turto pokytis – 35 tūkst. eurų. Tačiau turimos
paskolos nuo 2013-ųjų kaip tik sumažėjo: 2013-aisiais politikas su
sutuoktine bankui buvo skolingas 141 tūkst. eurų, 2014-aisiais –
beveik 147 tūkst. eurų (prisidėjo tais metais paimta per 7 tūkst.
eurų žmonos paskola), 2015-aisiais – 131 tūkst. eurų.
Teisės aktai numato, kad asmenys, tarp jų – ir Seimo nariai,
VTEK pateikti informaciją apie sudarytus sandorius papildant ir
patikslinant jau anksčiau pateiktos pirminės deklaracijos duomenis
privalo per 1 mėnesį nuo jo sudarymo dienos.
VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius BNS patvirtino, kad
paskutinė E.Masiulio deklaracija teikta 2014-ųjų spalio 23-iąją
ir ji daugiau nebuvo pildyta.
„Jei niekas nesikeičia, Seimo nariai privačių interesų
deklaracijų gali nepildyti. O deklaruoti turi viską, visus sandorius
– klausimas dėl to nekyla“, – sakė VTEK vadovas.
Apie jam pareikštus įtarimus kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir
neteisėtu praturtėjimu antradienį LRT laidoje „Dėmesio
centre“ prabilęs buvęs liberalų vadovas nurodė, kad gegužės
10-ąją iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo
Kurlianskio ėmė ne kyšį, o 90 tūkst. eurų paskolą grynaisiais,
už kurią ketino pirkti nekilnojamąjį turtą Nidoje. Jis teigė,
kad paskola nebuvo registruota pas notarą, tačiau aiškino turintis
paskolos raštelį, kurio teisėsauga per kratą nepaėmė, o pinigus
verslininkui įsipareigojo grąžinti per metus. Šio minimo sandorio
jis taip pat nėra deklaravęs.
Pagal nuo 2015 metų įsigaliojusią tvarką notaro patvirtinimo
reikia paskolos sutartims, kai paskolos suma viršija 3 tūkst. eurų
ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais.
Teisėsauga gegužės 12-ąją atliko kratas politiko namuose, po
kurių vėliau pranešta apie turimą informaciją, jog E.Masiulis
galėjo paimti iš R.Kurlianskio 106 tūkst. eurų kyšį už
koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus. Iš viso kratos metu
E.Masiulio bute rasta apie 250 tūkst. eurų grynaisiais.
Po pareikštų įtarimų E.Masiulis atsistatydino iš Liberalų
sąjūdžio pirmininko posto, taip pat atsisakė Seimo nario mandato.