Kaip gyvena panevėžiečiai: kiek uždirba, kaip pramogauja?

Rugsėjo 7-ąją minima Panevėžio miesto diena. Panevėžys švenčia 513-ąjį gimtadienį.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, 2015 m. iš Panevėžio emigravo 1297, imigravo 445 nuolatiniai gyventojai (2014 m. – atitinkamai 995 ir 510).<br>A.Murauskaitės nuotr.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, 2015 m. iš Panevėžio emigravo 1297, imigravo 445 nuolatiniai gyventojai (2014 m. – atitinkamai 995 ir 510).<br>A.Murauskaitės nuotr.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, 2015 m. iš Panevėžio emigravo 1297, imigravo 445 nuolatiniai gyventojai (2014 m. – atitinkamai 995 ir 510).<br>A.Murauskaitės nuotr.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, 2015 m. iš Panevėžio emigravo 1297, imigravo 445 nuolatiniai gyventojai (2014 m. – atitinkamai 995 ir 510).<br>A.Murauskaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 7, 2016, 11:12 AM, atnaujinta May 13, 2017, 8:24 PM

2016 m. pradžioje Panevėžyje gyveno 93,6 tūkst. nuolatinių gyventojų – 41,2 tūkst. (44 proc.) vyrų ir 52,4 tūkst. (56 proc.) moterų. 1 tūkst. vyrų teko 1 274 moterys. Šio miesto darbingo amžiaus gyventojai sudarė 61,1 proc. visų miesto nuolatinių gyventojų, pensinio amžiaus – 24 proc., vaikai iki 16 metų – 14,9 proc. Šimtui vaikų iki 16 metų teko 148 pagyvenę (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonės.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, 2015 m. iš Panevėžio emigravo 1297, imigravo 445 nuolatiniai gyventojai (2014 m. – atitinkamai 995 ir 510).

2015 m. Panevėžyje buvo 46 tūkst. užimtų gyventojų, iš jų moterų – 24,7 tūkst. 2015 m., palyginti su 2014 m., užimtų gyventojų padaugėjo 5,4 proc. 2015 m. nedarbo lygis savivaldybėje sudarė 8,3 proc. ir buvo 1,3 procentinio punkto mažesnis nei 2014 m.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Panevėžio įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant individualiąsias įmones, 2015 m. sudarė 672,3 EUR ir buvo 41,8 EUR mažesnis nei vidutiniškai šalyje (714,1 EUR). Palyginti su 2014 m., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Panevėžio miesto savivaldybėje padidėjo 39,8 EUR.

2015 m. pabaigoje Panevėžyje veikė 29 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurias lankė beveik 4,5 tūkst. vaikų, tai 1,5 proc. mažiau nei 2014 m. 100 vaikų teko 107 vietos. 2015–2016 mokslo metų pradžioje savivaldybėje buvo 27 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 12 tūkst. mokinių ir dirbo 1,1 tūkst. mokytojų. Panevėžyje taip pat yra 3 profesinio mokymo įstaigos ir 1 kolegija.

2015 m. Panevėžyje veikė 4  teatrai, kuriuose apsilankė 78,4 tūkst. žiūrovų, 1 muziejus, kuriame apsilankė 23 tūkst. lankytojų, 2 kultūros centrai (Panevėžio apskrityje – 80) su 482 dalyviais (Panevėžio apskrityje –  5,8 tūkst.), 30 meno mėgėjų kolektyvų (Panevėžio apskrityje – 494), 8 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pavaldžios bibliotekos, kuriose buvo 29 tūkst. registruotų skaitytojų.

2016 m. sausio 1 d. duomenimis, Panevėžio miesto savivaldybėje veikė 3495 ūkio subjektai. Daugiausia – 26,4 proc. – buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių. Kiek mažiau buvo kitas aptarnavimo paslaugas teikiančių (20,5 proc.), apdirbamosios gamybos (9 proc.) bei transporto ir saugojimo (8,2 proc.) įmonių. Palyginti su 2015 m. sausio 1 d., veikiančių ūkio subjektų skaičius per metus savivaldybėje padidėjo 5 proc.

2015 m. Panevėžio apgyvendinimo įstaigos priėmė 16,5 tūkst. turistų (15,9 proc. mažiau nei 2014 m.), iš jų 8,8 tūkst. užsieniečių (6,4 proc. mažiau nei 2014 m.). 2015 m. daugiausia turistų apgyvendinta iš Latvijos (1,5 tūkst.), Estijos (1 tūkst.), Norvegijos (0,8 tūkst.), Lenkijos (0,7 tūkst.). Viešbučių numerių užimtumas 2015 m. sudarė 40,7 proc. (2014 m. – 40,2 proc.).

Panevėžyje gaminami transporto priemonių kėbulai ir jų dalys, duslintuvai, elektros laidai ir kabeliai, uždegimo sistemų laidų rinkiniai, autokompresoriai, elektriniai radiatoriai, metalinės statybinės konstrukcijos ir surenkamieji statiniai, plastikiniai maišeliai ir buteliai, taip pat buteliai iš bespalvio ir spalvoto stiklo. Gaminami virtuvės, miegamojo ir svetainės baldai. Siuvami švarkai, kelnės, kombinezonai, striukės ir apsiaustai, moteriškos palaidinukės, sijonai ir suknelės, vyriški marškiniai, trikotažo ir lino gaminiai. Gaminami mėsos ir pieno produktai, krakmolas, mielės, duonos ir pyrago gaminiai, alus.

2015 m. iš Panevėžio apskrities lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 939,4 mln. EUR. Tai sudarė 6,9 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Palyginti su 2014 m., eksportas padidėjo 1,3 proc. Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota pieno ir pieno produktų (15,5 proc.), javų (13,2 proc.), malybos produkcijos, salyklo, krakmolo, inulino, kviečių glitimo (10,1 proc.), baldų (10 proc.). Pagrindinės Panevėžio apskrities eksporto partnerės buvo: Vokietija (10 proc.), Norvegija (9,9 proc.), Italija (8,6 proc.), Latvija (7,9 proc.), Lenkija (7,2 proc.).

2014 m. pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Panevėžio miesto savivaldybėje sudarė 236,63 mln. EUR, arba 1,8 proc. visų šalies TUI. Per metus TUI savivaldybėje sumažėjo 3,8 proc. Vienam savivaldybės gyventojui teko 2 486 EUR TUI (šalyje – 4 404 EUR).

Negalutiniais duomenimis, Panevėžio apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) 2014 m. siekė 2 162,3 mln. EUR ir sudarė 5,9 proc. viso šalies BVP. Vienam apskrities gyventojui teko 9,1 tūkst. EUR BVP. Daugiausia bendrosios pridėtinės vertės sukurta pramonėje (28,6 proc.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (27 proc.).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.