Lenkijoje – panika dėl maro, Lietuvoje – taip pat bėdos

Šimtai milijonų eurų nuostolių ir gausybės fermų bankrotas. Tokia grėsmė iškilo kiaulių augintojams Lenkijoje, kurios valdžia į plintantį afrikinį marą gana ilgai žvelgė pro pirštus.

Lenkija garsėja kiaulienos eksportu, tačiau dėl užkrato jis gali visiškai žlugti.<br>R.Butrimo nuotr.
Lenkija garsėja kiaulienos eksportu, tačiau dėl užkrato jis gali visiškai žlugti.<br>R.Butrimo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eldoradas Butrimas Audrė Srėbalienė („Lietuvos rytas“

Sep 7, 2016, 9:17 AM, atnaujinta May 13, 2017, 8:54 PM

Ūmiai išplitus afrikiniam kiaulių marui Lenkijos kiaulienos eksportui gresia visiškas embargas, o kiaulių augintojams – galas.

Taip Seime pareiškė Valstiečių partijos pirmininkas, buvęs darbo bei socialinių reikalų ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. Jis priminė, kad dar pernai šalyje buvo vos trys šios ligos židiniai, o šiuo metu jų jau 18.

Be to, pernai maro židinių būta tik viename – su Lietuva ir Baltarusija besiribojančiame Palenkės regione, o dabar liga siautėja jau trijuose.

Pasak W.Kosiniako-Kamyszo, anksčiau dar pavyko suvaldyti prieš dvejus metus į Lenkiją iš Baltarusijos atkeliavusią ligą, tad ji nebuvo išplitusi toliau kaip 15 kilometrų nuo pasienio su Baltarusija.

Tačiau Seimo rinkimus laimėjusi Teisės ir teisingumo partija (TTP) nusprendė įsiteikti smulkiesiems žemdirbiams, kurių balsai yra lemiami per rinkimus.

Dabartinis Žemės ūkio ministerijos vadovas Krzysztofas Jurgielis prieš rinkimus garsiai kritikavo tuometę vyriausybę, dėl kurios įvestų apribojimų esą nepelnytai kentėjo Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje gyvenantys kaimiečiai.

K.Jurgielis aiškino, kad dėl maro kalti vien ligą platinantys šernai, ir nurodė pasienyje visus juos iššaudyti.

Bet buvo ignoruojami ekspertų teiginiai, kad ligą platina ir patys ūkininkai, nesilaikantys higienos reikalavimų ir turgavietėse prekiaujantys užkrėsta mėsa bei paršiukais.

Ekspertai siūlė pasienyje su Baltarusija sunaikinti visas kiaules ir įvesti ypač griežtus kiaulių auginimo, transportavimo ir prekybos apribojimus.

Tačiau TTP pabijojo skriausti už ją balsavusius rinkėjus, todėl dabar maro protrūkis gerokai didesnis.

Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ teigimu, šis vyriausybės lengvabūdiškumas valstybei gresia milijardais zlotų nuostolių ir kiaulienos eksporto žlugimu.

Mat anksčiau maro židiniai buvo tik mažuose žemdirbių ūkiuose, o dabar jie jau persimetė į vidutinius ir artėja prie pietiniuose regionuose esančių stambiausių kiaulių auginimo bendrovių.

Sunerimusi augintojų grasinimų streikuoti vyriausybė pareiškė, kad netrukus priims specialų įstatymą, kuriuo užtikrins kiaulienos supirkimą maro apimtuose regionuose dabartinėmis kainomis.

Tačiau, W.Kosiniako-Kamyszo teigimu, valdžia tokiu būdu nori vien išvengti kiaulių augintojų protestų, tačiau neturi plano, kaip ketina pažaboti ligos plitimą.

Lietuva reagavo, bet nuostolių neišvengė

Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje pirmiausia įsimetė į šernų populiaciją. Liga dviem šernams nustatyta 2014 m. sausį. Tai buvo pavojaus signalas, kurio labiausiai bijota, – užkratas iš Baltarusijos kirto sieną.

Išvengti jo buvo bandoma nuo pat 2013-ųjų liepos. Pasienio kontrolės postuose, esančiuose ties Baltarusijos siena, buvo purškiami visi vilkikai, o kiekvienas sieną kertantis automobilis privalėjo perriedėti per dezinfekavimo barjerą.

Vis dėlto ši apsauga neapsaugojo nuo maro. 2014-ųjų vasarį jis diagnozuotas ir kiaulių ūkyje. Tų pačių metų liepą užkratas įsimetė ir į „Idavang“ kiaulides Ignalinos rajone.

Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, apskaičiuota, kad vien 2014–2015 metais kiaulininkystės sektorius patyrė 24 mln. eurų žalos. Šiemet ji padidėjo dar maždaug milijonu eurų.

Per pastaruosius dvejus metus apie 7,5–8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų buvo išleista vien veterinarinėms apsaugos priemonėms. Už prevencinį kiaulių skerdimą sumokėta apie 1,6 mln. eurų, kompensacijos kiaulių augintojams sudarė 0,8 mln. eurų. Tad iš viso susikaupė apie 11 mln. eurų.

Kita žala – tai nuostoliai, kurių kiaulininkystės ūkiai patiria dėl smarkiai kritusių supirkimo kainų. Anot A.Baravyko, apskaičiuota, kad, supirkimo kainai už kilogramą gyvo svorio sumažėjus maždaug 12 euro centų, per metus kiaulininkystės ūkio šakos pajamos susitraukia maždaug 12 mln. eurų.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvos teritorija yra suskirstyta į tris maro zonas. Pavojingiausia – trečioji. Tai teritorija, kurioje buvo rasta ir maru užkrėstų šernų, ir kiaulių. Šioje teritorijoje esančiuose ūkiuose prekiauti gyvomis kiaulėmis ar paršeliais leidžiama tik Lietuvoje ir tik tiems augintojams, kurie ypač griežtai laikosi biologinės saugos reikalavimų.

Antroji zona – tai užkrėsta teritorija, kurioje aptinkama tik užkrėstų šernų. Anksčiau iš šios zonos buvo draudžiama eksportuoti gyvas kiaules, kiaulieną ir jos produktus. Šiuo metu toks draudimas jau yra panaikintas. Tačiau prekybai kiauliena ar jos produktais keliama daugybė reikalavimų.

Pirmoji zona – tai rizikos teritorija. Joje dar nėra užkrato, bet ūkiuose atliekama papildoma stebėsena – dažniau tiriamas kiaulių kraujas. Šioje zonoje užaugintų gyvų kiaulių ar skerdienos prekybai ir eksportui netaikoma apribojimų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.