Yra bulių-gražuolių, kurie kainuoja dar brangiau, tarkim, 12 tūkst. eurų. Ir Lietuviai jau įstengia pašokti net iki tokių aukštumų, kaip ir senųjų Europos valstybių gyvulių veisėjai. Tačiau tuo nesigiria.
Grynaveisliams galvijams žemės ūkyje dirbantys žmonės nepagaili pinigų. Tačiau ir tokius pirkinius perkant būtinas apdairumas. Pardavėjai užsienyje – ne pėsti. Jie kaip už gerą gali prakišti anaiptol ne tokių savybių bulių-reproduktorių, kokios yra reklamuojamos.
Apie tai ūkininkai tarpusavyje kalbėjosi ir Algirdiškyje, kur rugsėjo 9-10 dienomis vyko veislinių gyvūnų paroda. Kokie rūpesčiai šiuo metu jiems aktualiausi? Pokalbis apie tai – su Lietuvos mėsinių galvijų augintojų bei gerintojų asociacijos direktore Vilma Živatkauskiene.
- Kiek šiuo metu Lietuvoje auginama mėsinių veislių galvijų? – paklausiau V.Živatkauskienės.
– Asociacijai priklauso kone 360 narių, kurie augina per tųūst, grynaveislių mėsinių galvijų – angusų, limuzinų ir kitokių.
Tačiau daug ūkininkų augina ir mišrūnus – negrynakraujus galvijus, kurių yra apie 150 tūkst. Jie yra šiek tiek pigesni, šiek tiek lengviau juos auginti.
Tuo tarpu grynaveisliai galvijai – brangūs. Gerai, kad pagal Valstybinę grynaveislių gyvulių įsigijimo programą jau padengiama trečdalis jų kainos. Šiemet pagal tą programą ketinama nusipirkti apie 2 tūkst. grynaveislių gyvulių.
– Ar ūkininkai perka iš užsienio veisėjų tik bulius, ar įsigyją ir telyčaičių?
– Dažniausiai – veislinį bulių ir keletą veršingų telyčaičių, bet iš skirtingų – negiminingų bandų.
Be to, mūsų asociacijos nariai jau ir patys turi ką pasiūlyti. Jie augina didelės genetinės vertės gyvulius. Tad pradedantys ūkininkauti žmonės gali įsigyti ypač gerų galvijų ir Lietuvoje.
- Vokietija, Olandija, Prancūzija – šalys, kuriose dažniausiai perkama veislinių galvijų. Kokios jų kainos?
– Didelės genetinės vertės galvijai maždaug tiek pat kainuoja ir užsienyje, ir Lietuvoje. Tačiau perkant iš mūsų šalies ūkininkų nereikia dengti didelių atgabenimo sąnaudų.
Paprastai seniai tuo besiverčiantys ūkininkai geros veislinės vertės galvijų ieško aukcionuose. Juose buliaus kaina sukasi apie 5-9 tūkst. eurų. Tačiau perkant tokį galviją nebelieka ir rizikos, kad jo savybės bus ne tokios, kaip kad skelbiama.
Telyčaitės – pigesnės. Jų kaina sukasi apie 2 tūkst. eurų, bet yra ir daug brangesnių. Pavyzdžiui, vienas ūkininkas šiemet iš italų nusipirko kiano veislės telyčių. Viena jų kainavo 3,5 tūkst. eurų. Ši veislė – italų pasididžiavimas. Jie apskritai nenoriai savo gyvulius parduoda.
– Kas superka mūsų ūkiuose užaugintus gyvulius? Ar jų mėsa patenka ir ant lietuvių stalo? – Vienas prekybos būdų – vis dar tęsiamas bendras Baltijos šalių ir šveicarų projektas: galvijai tiekiami Šveicarijos prekybos tinklui.
Kitas kelias veda į Turkiją. Turkai perka atjunkytus, 6-7 mėnesių veršelius ir patys juos užsiaugina iki tinkamo skersti svorio.
Lietuvoje bandoma bendradarbiauti su restoranais. Tačiau jų specifika – reikia kuo vienodesnių galvijų bei užtikrinti nuolatinį tiekimą mėsos tam tikriems kepsniams. Lietuvoje bandos santykinai nedidelės, tad aprūpinti juos tik tam tikro dydžio išpjova ir tik tam tikros veislės galvijų – sunku. Todėl dažniausiai jie užsisako jų Airijoje arba Lenkijoje.
- O ką daro lietuviai? Ar yra perdirbančių mėsą ūkininkų – ką nors iš jos pagaminančių?
Nedaug, bet yra. Pavyzdžiui, jautiena ir jos rūkytais gaminiais prekiauja Lazdijų rajone esantis Salyklių ekologinis ūkis.
Tokių įmonių daugėja, pavyzdžiui, Lazdijų rajone ūkininkas Gintaris Petrėnas sukūrė kooperatyvą „Sakų jautiena“, turi skerdyklą, ir vis daugiau žmonių užsisako jautienos.
xxx
Pirmiausia – genetiniai duomenys
Produktyvumas, genetinės kokybės įvertinimas, kilmės duomenys – visa tai eiliniam žmogui tėra „burtažodžiai“. Tačiau gyvulius auginančiam ir juos veisiančiam ūkininkui – raktas, kuriuo būtina naudotis kaskart, atveriant verslo plėtros duris.
Agirdiškyje, Panevėžio rajone vykusioje veislinių gyvulių parodoje apie tai buvo taip pat kalbama.
„Didėjantis gyvulininkystės produkcijos poreikis paskatino ieškoti būdų spartinti gamybos, selekcijos, vertinimo procesą.
Auginamų gyvulių skaičius auga, taip pat galime pasigirti aukšta veislinių gyvulių kokybe, matome teigiamus pokyčius. Dar daug reikia nuveikti, bet pirmi žingsniai žengti“, – sakė Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos vadovas Vilius Rekštys.
Nuo 2012 iki 2015 metų galvijų skaičius išaugo 12 proc. – nuo 670 451 iki 749 341 galvijo, šiemet taip pat stebimos augimo tendencijos. Nacionalinėje gyvulininkystės programoje (NGP) numatyta, kad iki 2020 metų gyvulių skaičius šalyje turėtų didėti 10 – 20 procentų.
Lietuvoje šiuo metu gyvulininkystei skiriama itin daug dėmesio, ketinama bendradarbiauti su kaimyninėmis Baltijos šalimis, taip pat keistis patirtimi su partneriais iš Rytų, pasirašyta bendradarbiavimo memorandumą su Kinija.
Naujų atrankos metodų kūrimas yra brangus, reikalauja daugybės ūkinių gyvūnų produktyvumo, genetinės kokybės tyrimų ir kilmės duomenų, todėl šalys kooperuojasi, ieškodamos efektyviausių sprendimų. Šalims, turinčioms mažas ūkinių gyvūnų populiacijas, atsiranda galimybė panaudoti modernius gyvulių genetinės vertės nustatymo metodus.
Genetinio vertinimo rezultatų naudojimas veislininkystėje suteikia galimybę objektyviai įvertinti ir atrinkti labiausiai veisimui tinkamus galvijus bei efektyviausiai panaudoti genetinį potencialą.
