Skandalingajame tyrime Vanityfair.com žurnalistas sužinojo, kad naujosios kraujo tyrimo technologijos kūrėja Elizabeth Holmes ne tik ignoravo bei neklausė medicinos ekspertų, tačiau neatsižvelgė ir į savo mokslininkų specialistų nuomonę apie savo kuriamos kraujo tyrimų technologijos pagrįstumą ir teisingumą.
Sunkus apsisprendimas
Po „Wall Street Journal“ atlikto tyrimo buvo išspausdintas straipsnis, teigiantis, kad kompanija visus apgavo, o visų, taip liaupsinančios kraujo tyrimų technologijų įmonės skleidžiama informacija, buvo klaidinga. Mat kompanija visus kraujo tyrimus vykdė pasitelkdama konkurentų kraujo tyrimo įrangą.
Silicio slėnyje, vietoje, kur Elizabeth Holmes tapo pačia jauniausia milijardiere pasaulyje ir buvo liaupsinama ir giriama, šis straipsnis sukėlė tikrą šurmulį.
Smalsumas, ar straipsnyje buvo rašoma tiesa, užvaldė ir įmonės darbuotojus bei valdybos narius, kurie tada kaip tik artėjo prie pertvarkos pabaigos, kuri buvo verta 6,7 mln. dolerių. Visi „Theranos“ įmonėje dirbę darbuotojai, nuo mokslininkų iki pardavimų vadybininkų, svarstė, ką daryti ir kaip elgtis šioje situacijoje.
Kitas dvi dienas, E. Holmes daugiausiai laiko pratūnojo konferencijų salėje, apsupta savo artimiausių ir svarbiausių pavaldinių.
Pusiau tuščios maisto lėkštės, senai išgertos kavos puodeliai buvo nugulę ant konferencijų salės stalų, kur ji, su savo darbuotojais svarstė kaip pasielgti. Pasitarime dalyvavo jos patarėjas Ramesh „Sunny“ Balwani, „Theranos“ kompanijos prezidentas, teisininkai iš „Boies“ ir krizės valdymo konsultantai.
Šioje konferencijų salėje darbuotojai besitardami ir diskutuodami išbuvo dvi dienas ir dvi naktis.
Pasitarimų kambaryje E. Holmes buvo nustačiusi net atitinkamą oro temperatūrą. Biure moteris mėgo palaikyti 15,5 laipsnių šilumos temperatūrą ir tai darė dėl to, kad palengvintų savo darbo uniformos dėvėjimą. Kiekvieną dieną ji į darbą ateidavo su juodu megztiniu aukštu kaklu ir šilta liemene. Šį apsirengimo stilių moteris kopijavo nuo jos dievaičio Stevo Jobso.
E. Holmes labai sekė savo dievaičio karjerą ir daug iš jo mokėsi. Kaip ir „Apple“, „Theranos“ stengėsi būti kuo uždaresnė ir paslaptingesnė kompanija.
Interviu E. Holmes sakė, kad ši „Theranos“ technologija gali lengvai paimti lašelį kraujo iš piršto galiuko ir patikrinti ar nesergama šimtu ligų. Ši technologija turėjo išgelbėti milijonus gyvybių ir, kaip sako pati kūrėja, – pakeisti pasaulį.
Kai tik E. Holmes pasidalino šia savo verslo idėja technologijų sektoriuje, visi verslininkai ir specialistai buvo sužavėti. Kiek vėliau, E. Holmes šią idėją pristatė ir spaudai bei visuomenei. Informaciją paskleidė per „Forbes“, „Fortune“ ir „Inc“ tinklalapius.
Vienas iš nedaugelio žurnalistų, kuris nebuvo sužavėtas šia idėja, buvo Johnas Carreyrou, užsispyręs „The Wall Street Journal“ reporteris, rašantis apie sveikatą ir jos apsaugą.
Šis žurnalistas buvo pasipiktinęs E. Holmes negalėjimu paaiškinti, kaip ši technologija veikia. Kai žurnalistas paklausė apie „Theranos“ technologiją, E. Holmes jam atsakė:
„Paėmus lašelį kraujo įvyksta tam tikra cheminė reakcija ir tokiu būdu žmogus gali sužinoti kokia liga serga. Vėliau diagnozė turi būti patvirtinta ir laboratorijoje“.
Netrukus žurnalistui J. Carreyrou visa tai pradėjo kelti įtarimus ir jis nusprendė pasidomėti kita šios kompanijos turėta medicinine praktika. Kaip paaiškėjo, buvo ir dar viena istorija, kurios „Theranos“ kompanija niekam nepasakojo. Pasak žurnalisto, ir anksčiau buvo abejojama laboratorijoje atliktų tyrimų tikslumu.
J. Carreyrou pradėjus domėtis šios įmonės veikla, jų redakciją aplankė Davidas Boies – žymus teisininkas ir „Theranos“ įmonės darbuotojas, kuris panoro pasikalbėti su žurnalisto redaktoriumi Gerardu Bakeriu.
Po dviejų dienų praleistų pasitarimų kambaryje E. Holmes surado būdą kaip išgelbėti kompanijos reputaciją. Pasak jos, labiausiai tinkamas sprendimas buvo viešai apginti įmonės vardą, tad jaunoji milijardierė palikusi pasitarimų kambarį sėdo į savo automobilį išvyko į oro uostą.
Nieko nelaukusi moteris išskrido į Bostoną įgyvendinti savo naujojo kompanijos gelbėjimo plano. Ji ir jos komanda nusprendė papasakoti visą teisybę ir duoti interviu Jimui Crameriui.
J. Crameris pirmuoju interviu klausimu paklausė, kas nutiko jų įmonei. E. Holmes aiškinosi, kad tai, kas nutiko kompanijai, yra normalu norint kažką pakeisti pasaulyje. Pasak jos, pirmiausiai visi galvoja, kad kūrėjai yra pakvaišę, paskui pradeda juos pulti ir tik tada, po visų išpuolių, kūrėjai įrodo savo tiesą ir taip pakeičia pasaulį.
Tačiau J. Crameriui iš garsiojo straipsnio pradėjus vardinti faktus, E. Holmes sutriko. Jos užduotis buvo juos patvirtinti arba paneigti, tačiau į vieną iš jų ji atsakė net 198 žodžių monologu.
Galiausiai, E. Holmes grįžo į savo biurą. Ji nusprendė visiems darbuotojams pranešti apie esamą situaciją ir sušaukė susirinkimą. E. Holmes kalbėjo ramiai ir užtikrintai bei teigė, kad žurnalas blogai suprato jų įmonę. Bekalbant su darbuotojais ji taip įpyko ant žurnalisto J. Carreyrou, kad kalbėdama pakėlė balsą. Visgi darbuotojai ja patikėjo ir ėmė skanduoti skanduotes, susijusias su šuo žurnalistu.
Muilo burbulas
Silicio slėnyje kiekviena kompanija privalo turėti sukūrusi trumpą istoriją apie savo įmonę. Tai kompanijoms padeda laimėti daugiau investicijų ir pritraukti didesnį susidomėjimą.
Kai E. Holmes atsirado technologijų rinkoje, ji taip pat turėjo sugalvoti savo įmonės istoriją.
Tada ji visa širdimi citavo Jane Austen bei pasauliui parodė savo ranka rašytą laišką, kurį, būdama devynerių, parašė savo tėčiui: „Viskas, ko aš noriu iš gyvenimo, tai išrasti kažką naujo, kažką, kas buvo manoma, kad niekada nebus išrastas.“ Ir tai buvo būtent tai, ko reikėjo jos kompanijai siekiant išgarsėti.
E. Holmes puikiai perprato Silicio slėnio žaidimą. Laikui bėgant ji atsidūrė ant žurnalų viršelių ir buvo kviečiama į daugelį verslo konferencijų.
Pradėjus plėtoti savo idėją, E. Holmes kreipėsi ir į Stanfordo universiteto profesorius.
„Aš jai sakiau, kad nieko nebus“, – teigė profesorius Phyllisas Gardneris.
P. Gardner patikslino, kad iš žmogaus kraujo lašelio neįmanoma gauti tikslių ir patikimų rezultatų. Pasak vyro, pradūrus pirštą, adata suardo ląstelę.
Visgi vėliau E. Holmes idėja taip pakerėjo pasaulį, kad iš investuotojų ji gavo net 700 mln. dolerių.
Į šį projektą bandė investuoti ir „Google Ventures“ kompanija, kuri paprastai investuoja į daugiau nei 40 proc. visų, su medicinos pažanga susijusių projektų, tačiau jie prieš tai norėjo patikrinti šią „Theranos“ kompanijos idėją. Visgi „Google Ventures“ atsakymo iš šios įmonės dėl finansavimo taip ir nesulaukė. Laikui bėgant, E. Holmes į savo komandą priėmė Ianą Gibboną, mokslininką, kuris jau daug metų dirbo darbą, susijusį su ligų diagnostika. Tačiau netrukus mokslininkui buvo diagnozuotas vėžys. I. Gibbonas nusprendė išnaudoti susiklosčiusią situaciją ir taip patikrinti kaip veikia šie kraujo tyrimai. Deja, mokslininkui teko nusivilti – jokios ligos kraujo tyrimas neparodė. Tada I. Gibbonas suprato, kad E. Holmes išradimas labiau buvo paremtas idėjomis, o ne realybe.
Antrą dalį skaitykite rytoj.
