E. Holmes įkūrė korporaciją, kuri buvo apgaubta paslaptimis ir tikėjosi, kad ji šias paslaptis galės išlaikyti neatskleistas. Tačiau tada viskas ir žlugo.
Pirmą istorijos dalį skaitykite čia.
Idealas – Steve'as Jobsas
Šimtuose interviu įvairioms žiniasklaidos priemonėms E.Holmes nugludino savo istoriją iki tobulumo: kalbėjo apie tai, kaip vaikystėje nežaidė su barbėmis, kad pavyzdžiu jai buvo tėvas, dirbęs Vašingtono vyriausybėje. Tačiau, ko gero, įsimintiniausias buvo jos reveransas S.Jobsui.
Mergina ne tik nuolat nešiojo golfus, tapusius S.Jobso skiriamuoju ženklu, bet ir savo kraujo tyrimus darantį aparatą sukūrė tokį, kad jis primintų S.Jobso „NeXT“ kompiuterio dizainą, o savo biurą papuošė odinėmis „Le Corbusier“ kėdėmis, kuriomis žavėjosi ir S.Jobsas.
Kaip ir jam, E.Holmes kompanija buvo visas jos gyvenimas – mergina retai palikdavo savo biurą, o namo grįždavo tik permiegoti. Savo gimtadienį E.Holmes taip pat šventė biure, kartu su savo darbuotojais.
Tačiau labiausiai stulbina savybė, kurią E.Holmes pasiskolino iš S.Jobso – polinkis į paslaptis. Jis turėjo visą komandą, kuri rūpinosi, kad paslaptys niekuomet nepaliktų „Apple“ biuro. E.Holmes užteko vieno sargybinio – Sunny Balwani, kompanijos prezidento.
Sargybinis
S.Balwanis, anksčiau dirbęs „Lotus“ bei „Microsoft“ kompanijose, neturėjo jokios patirties medicinos srityje. 2009 m. vyras buvo pasamdytas tam, kad rūpintųsi kompanijos komercija internete, tačiau netrukus į jo rankas buvo patikėtos ir didžiausios medicininės kompanijos paslaptys.
Sklinda kalbos, kad S.Balwanio ir E.Holmes susitikimai prasidėjo gerokai anksčiau, nei vyras pradėjo dirbti kompanijoje – pažintis įvykio Kinijoje, kur po mokyklos baigimo keliavo E.Holmes. Netrukus jiedu tapo pora, o stiprus ryšys išliko ir santykiams pasibaigus. Slaptuose kompanijos užrašuose S.Balwanis buvo vadinamas „Ereliu 2“.
Kai darbuotojai imdavo klausinėti, ar kompanijos tyrimų technologija iš tikrųjų buvo veiksminga, būtent S.Balwanis imdavo juos plūsti elektroniniuose laiškuose, o kartais ir akis į akį. Jis rūpinosi ir tuo, kad mokslininkai ir inžinieriai, dirbantys kompanijoje, nebendrautų tarpusavyje, o į darbo pokalbius atėjusiems kandidatams pranešdavo, kad apie poziciją, į kurią pretenduoja, jie sužinos tik tuomet, jei bus pasamdyti.
Darbuotojai, kurie viešai prabildavo apie kompaniją, iš karto būdavo siunčiami į teismą. Vienas buvęs darbuotojas savo „LinkedIn“ paskyroje rašė: „Aš dirbau šioje kompanijoje, bet kaskart man pasakius, kuo užsiimu, gaudavau laišką iš advokato. Tikriausiai dėl to, ką dabar rašau, taip pat sulauksiu laiško iš advokato.“
Keista vadovybė
Ir nors S.Balwanio nekompetencija medicinos srityje galėjo pakišti koją jo darbui, kompanijoje nebuvo daug tokių, kurie būtų išdrįsę badyti į jį pirštu. Kai E.Holmes rinkosi vadovus savo biurui, ji pasirinko nemažai vyresnio amžiaus baltaodžių vyrų, iš kurių beveik visi neturėjo jokios patirties medicinos srityje.
Tarp jų buvo buvę šalies sekretoriai Henry Kissingeris, George'as Shultzas, buvęs Džordžijos senatorius Samas Nunnas ir buvęs gynybos sekretorius Williamas Perry's.
„Tai buvo kompanija, kuri geriau galėjo nuspręsti, ar Amerikai reikia invazijos į Iraką, o ne valdyti kraujo testavimo kompaniją“, – vienas žmogus pasakė žurnalistui.
Ir nors iš kompanijos niekas negalėjo abejoti veiklos skaidrumu, kiti tai darė. Kai E.Holmes savo privačiu lėktuvu keliavo po visą pasaulį, dvi vyriausybinės organizacijos tylomis pradėjo tirti kompaniją.
Klaidingi tyrimai
Likus keliems mėnesiams iki viešo skandalo sprogimo, FDA (Maisto ir vaistų priežiūros tarnyba) nieko nepranešusi atvyko į pagrindinį „Theranos“ biurą bei kraujo tyrimų laboratoriją ir pareikalavo, kad jiems būtų leista pastatuose atlikti patikrinimą.
Šaltinių teigimu, E.Holmes tuomet ištiko panika. Negana to, panašiu metu kompanijos laboratorijas patikrino ir kita medicinos priežiūros kompanija bei rado daug netikslumų testuose, daromuose pacientams. Paaiškėjo, kad kai kurie testai buvo atliekami taip prastai, kad pacientams galėjo net sukelti vidinius kraujavimus ar insultą.
Kompanijai apie tai pranešė jos pačios kokybės tikrintojai, tačiau tai buvo ignoruojama, o galimai klaidingi testų rezultatai buvo pateikti 81 pacientui.
Kol vyriausybės organizacijos tyrė kompaniją, savo istoriją mezgė ir žurnalistas Johnas Carreyrou, bendradarbiaujantis su žiniasklaidos priemone „The Wall Street Journal“.
Kai apie tai suuodę advokatai pasirodė žurnalisto darbo vietoje, tai J.Carreyrou tik padrąsino. „Kai turi mobiliąją programėlę, kurios veikimu nesi užtikrintas, gali ją paleisti – žmonės nuo to nemirs. Bet su medicina viskas kitaip“, – tuomet sakė jis.
Grasinimų teismais sulaukė ne tik žurnalistas, bet ir visi buvę bei esami įmonės darbuotojai, kurie su juo bendravo.
Pradžia
Trumpam grįžkime į 2009 m. Tuomet E.Holmes grįžo ten, kur viskas ir prasidėjo – į Stanfordo universitetą. Jos plaukai tuomet dar nebuvo dažyti šviesiai, bet moteris jau vilkėjo savo uniformą – juodą golfą. E.Holmes tada buvo dar tik pradėjusi kopti į savo karjeros aukštumas.
57 minutes prie juodos lentos ji atsakinėjo į studentų klausimus. „Man tapo aišku. Jei reikėtų, aš pradėčiau viską iš naujo, kad tik man pavyktų“, – tuomet užtikrintai sakė ji.
Panašu, kad būtent tai ji dabar ir daro. „Theranos“ vadovai interviu duoti nesutiko, tačiau žurnalistas vis tiek nuvyko į jų pagrindinį biurą. Iš išorės jis atrodė liūnai – mašinų stovėjimo aikštelė buvo pustuštė, jos kampe keli darbuotojai rūkė, o netoliese stovėjo ir asmenukę darė vienas apsaugos darbuotojas.
Pasirodžius pirmajam straipsniui apie galimai kenksmingą kompanijos veiklą, „Theranos“ tikėjosi, kad visas skandalas užsibaigs viena neigiama publikacija, o E.Holmes sugebės iš situacijos išsisukti ir vėl grįžti į verslą bei žiniasklaidai, investuotojams ir visuomenei pasakoti savo iki skrupulų nugludintą istoriją.
Rimti nemalonumai
Kompanija negalėjo labiau klysti. Vien J.Carreyrou parašė daugiau nei dvidešimt straipsnių apie „Theranos“ problemas. FDA uždraudė kompanijai naudoti jos kraujo testavo įrenginį „Edison“, o medicinos kompanijas prižiūrinti institucija E.Holmes uždraudė dvejus metus vadovauti bet kokiai medicinos laboratorijai. Tuomet prasidėjo ir kriminaliniai tyrimai bei skundai.
Kompanijos valdyba buvo padalinta į dvi dalis ir daug buvusių vadovų šiandien yra tik patarėjai. Tuo metu E.Holmes nesitraukia – kaip pagrindinė kompanijos vadovė tik ji pati gali nuspręsti pasitraukti.
„Forbes“ pašalino E.Holmes iš savo „Turtingiausių pačių šlovės pasiekusių Amerikos moterų“ sąrašo. „Prieš metus jos turtas buvo vertinamas 4,5 milijardo dolerių, šiandien jos vertė lygi nuliui“, – teigė redaktoriai.
Silicio slėnis, kuris taip žavėjosi E.Holmes, atsuko jai nugarą. Nepaisant visko, E.Holmes sugebėjo kažkaip su viskuo susitaikyti. Neseniai ji nuvyko į Filadelfiją kalbėti Amerikos klinikinės chemijos asociacijos konferencijoje. Prieš jai užlipant ant scenos, salėje nuskambėjo daina „simpatija velniui“.
Nesiruošia sustoti
E.Holmes vilkėjo mėlynus marškinius ir juodą megztuką – ji atsisakė savo golfo ir valandą skaitė savo pranešimą. Publika tikėjosi, kad moteris atsakys į klausimus apie savo kraujo testavimo įrenginius ir ar ji pati žinojo, kad jie gali būti beverčiai. Vietoje to, E.Holmes pristatė savo naują kraujo tyrimų techniką, kuri, daugelio susirinkusių atžvilgiu, nebuvo labai nauja ar ypatinga.
Tos pačios dienos vakarą ji pasirodė CNN televizijoje, o po kelių savaičių dalyvavo konferencijoje, skirtoje technologijų pasaulio moterims.
„E.Holmes nesustos. Savo istorijos ji laikosi lyg prie laivo prikibęs koralas“, – sakė Stanfordo profesorius Phyllis Gardneris.
Tiesa, E.Holmes gali nesuprasti, kas gali jos laukti ateityje. Žurnalistai nėra vieninteliai, bandantys gauti bet kokį komentarą iš kompanijos. Lygiai to paties jau trokšta ir FTB – jie siekia sužinoti, ką tiksliai ir nuo kada žinojo milijardierė. O tai visą istoriją gali pasukti labai netikėta linkme...
Parengė Gintarė Valentinatienė
