Nuteistas už akių ir neaišku, už ką. Taip turėjo jaustis užvakar posto netekęs VMVT direktorius J.Milius. Vyriausybė neigiamai įvertino jo pateiktą ataskaitą, nors jai anksčiau buvo pritarusi Žemės ūkio ministerija.
Tačiau ministrų kabinetui buvo pristatyta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažyma apie J.Milių. Kas joje tokio įspūdingo, kad nuspręsta atleisti šį tarnautoją, posėdyje dalyvavę Vyriausybės nariai, tarp kurių kažkodėl buvo aibė viceministrų, o ne ministrų, taip ir neatskleidė. Juk viskas slapta.
Tiesa, politikos užkulisiuose sklando gandai, kad J.Milius tiesiog buvo išmainytas. Prezidentė reikalavo jį atstatydinti, ir jos noras buvo patenkintas, kad valdantieji galėtų priimti Dalios Grybauskaitės vetuotą Darbo kodeksą.
J.Milius iš pasitarimo Vyriausybėje išėjo nepanoręs susitikti su čia laukiančiais žurnalistais akis į akį. Ar tai buvo silpnumo akimirka, užklupusi pirmąkart per du mėnesius trunkantį skandalą?
– O ką nauja aš jiems galėjau pasakyti? Man niekas nieko neatskleidė po to posėdžio, kai įvertino ataskaitą. Demokratinėje valstybėje buvau nuteistas už akių.
Aš pats, ataskaitą pateikęs, klausimų nesulaukiau.
Kad jau esu atleistas, sužinojau iš savo vairuotojo, kai, išėjęs iš Vyriausybės, įsėdau į automobilį.
Tuomet pagalvojau, kad mane reikėjo paaukoti dėl būsimų rinkimų, pridengiant daug erzelynės keliantį naująjį Darbo kodeksą ir siekiant bent laikino taikaus sambūvio tarp Vyriausybės ir Prezidentūros, – svarstė J.Milius.
– Ar užvakarykštis Vyriausybės sprendimas buvo netikėtas? – „Lietuvos rytas“ paklausė J.Miliaus.
– Manau, kad tai buvo jau porą metų trukusios įtampos atomazga. Bet nenoriu, kad kas nors manytų, jog laikausi įsikibęs VMVT vadovo kėdės.
Esu sulaukęs bene dešimties darbo pasiūlymų, kai kur siūloma alga vos ne penkiskart didesnė, nei uždirbdavau čia. Tie žmonės, kurie siūlo darbą, žino apie mano sugebėjimus. Juk dirbau tarnyboje 25 metus – visi mane jau kiaurai permato.
Tačiau man liūdna dėl to, kas vyksta Lietuvoje. Nes pagal tą receptą, pagal kurį esu atleidžiamas, iš tarnybos galima išmesti bet kurį valdininką.
Ką reiškia ta ypač slapta STT pažyma? Ar VMVT yra koks nors strateginis objektas? Juk slaptumas kaip tik gimdo korupciją, nepasitikėjimą valstybe.
Todėl aš labai norėčiau, kad tie pažymoje neva esantys mano pokalbiai būtų paviešinti.
Tikiu, kad tie žmonės, su kuriais esu bendravęs, sutiktų. Jei jau aš padariau klaidų, gal iš jų galėtų pasimokyti kiti valdininkai?
Esu tikras, kad dirbdamas nepažeidžiau jokių Lietuvos įstatymų. Niekada neatstūmiau ir tų žmonių, kurie prašė pagalbos ar patarimo. Nė vienas iš dviejų tūkstančių pavaldinių nėra gavęs iš manęs įsakymo pažeisti kokį nors teisės aktą.
– Ar tai, kas rašoma slaptoje STT pažymoje, gali būti susiję su „Judex“ ir vadinamuoju koldūnų skandalu?
– Net nemačiau, kas joje parašyta. Pasitarime Vyriausybėje nebuvo kvorumo – dalyvavo tik šeši ministrai iš keturiolikos. Eidami klausytis, kas toje pažymoje, visi turėjo palikti telefonus prieškambaryje.
Aš pats taip pat likau laukti už durų. Atrodė, kad tai – baisiausia valstybės paslaptis. Ir po posėdžio visi ministrai iš kabineto išėjo nuleidę galvas. Nepratarė nė žodžio.
Nesuprantu, kodėl man nebuvo parodyta ta STT medžiaga. Gal todėl, kad negalėčiau apsiginti?
Man skaudu ne dėl to, kad esu atleidžiamas. Bet gal dabar kažkam palengvės gyvenimas?
– Esate puse lūpų užsiminęs, kad tai, kas įvyko, gali būti kontrabandos ryklių kerštas. Iš kur tokia nuojauta?
– Mūsų tarnybos darbuotojai yra sulaukę daugybės grasinimų susidoroti. Pastaruoju metu VMVT atliekami tyrimai ypač nepatiko mėsos kontrabandininkams. Juk ir šiuo metu sandėliuose yra sukrauta apie 200 tonų mėsos, kurią reikia sunaikinti: nepaženklintos, neaišku, iš kur ir kada atgabentos, be jokių lydimųjų dokumentų.
Ne kartą Vilniaus VMVT vadovė yra pasakojusi, kad jai grasinama. Kad buvo tiesiai šviesiai sakoma – tavo vadovas kentės.
Tokių grasinimų atsirado pabandžius sustabdyti didžiulę vaisių bei daržovių kontrabandą. Netrūko jų ir tada, kai išsiaiškinome, kad įvežamas techninis aliejus tapdavo maistinis.
Kita vertus, juk kontrabanda yra ne tik VMVT rūpestis.
Tam reikia ir muitinės, ir policijos, ir Mokesčių inspekcijos dėmesio. Kodėl tik veterinarijos tarnyba tai turi daryti?
– Gal numanote, kokiems žmonėms prireikė jus atstatydinti? O gal net ir partijoms?
– Esu nepartinis. Mano partija – veterinarijos. Tačiau neabejoju, kad yra žmonių, kuriems šis postas labai patrauklus, partijoms – taip pat.
Dar tuomet, kai prieš porą metų turėjo būti pratęsta arba nepratęsta mano kadencija, kilo didžiulis šurmulys.
Iš anksto apie mane buvo parengta bene dešimt reportažų. Buvo net iškelta byla Panevėžyje, susijusi su afrikiniu kiaulių maru, nors aš apie tai net nežinojau.
Mano kadencija turėjo baigtis 2014-ųjų spalio pradžioje, tačiau ji buvo pratęsta šiek tiek anksčiau – rugsėjo pabaigoje.
Tikrai netrūko tokių, kurie nervinosi, kad tai buvo padaryta.
O toliau padėtis vis aštrėjo. Ypač po kai kurių tyrimų, kai ėmė aiškėti kontrabandos keliai, atsirado norinčiųjų mane pakeisti arba bent jau panaikinti mūsų tarnybos priimtus sprendimus. Buvo bandymų daryti įtaką ir man pačiam, bet tos pastangos buvo tuščios.
Vis dėlto įsitikinau, jog Lietuvoje kažkam labai reikia valdininkų, kurie nieko neveikia. Nebeliks manęs poste – lengviau bus gyventi ir kontrabandininkams.
– Viena VMVT prievolių – užtikrinti maisto saugą. Ar tikrai kontrabandiniai gaminiai gali kelti pavojų vartotojams?
– Yra maisto pramonės milžinai, yra ir maži ūkiai. Visur kontrolė yra tinkama.
Lietuvoje yra išskirtinių galimybių mėsos ar pieno produktų, vaisių, daržovių įsigyti tiesiai iš juos gaminančių ar auginančių ūkių. Pramoninis maistas – geras. Jis – kitoks, bet pagamintas atsižvelgiant į visus reikalavimus.
Visos blogybės slypi nelegaliame versle. Didžiausia grėsmė vartotojams – nelegali gamyba ir prekyba.
Inspektoriaus prie kiekvieno prekeivio neįmanoma pastatyti. Jei jau sukčiai sugeba padirbti pinigus, tai suklastoti dokumentus jiems – daug paprasčiau.
Esame daug pričiupę „verslininkų“, kurie legaliai nusipirkdavo šiek tiek produktų įmonėse, o po to, klastodami gautus dokumentus, pridengdavo nelegaliai atsivežtą iš Lenkijos ar kitų valstybių žaliavą. Pričiupti juos labai sudėtinga. Juk ant kiekvienos vištos nėra uždėtų spaudų.
– Nuo 2010-ųjų, kai pradėjote vadovauti VMVT, būta ne vieno skandalo, susijusio su Rusijos rinka: nuo antibiotikų piene iki embargo.
Šįsyk juk irgi viskas prasidėjo nuo rusų tarnybų surašytos pažymos apie listerijas koldūnuose.
– Žinote, kas keista? Kad esu baudžiamas ir atleidžiamas už tai, jog nevykdžiau Rusijos įstatymų.
Juk ši bakterija, apie kurią nuolat kalbama, ES teisės aktuose net nereglamentuota, tiriant produktus jos nė neieškoma.
Apskritai, jei būtume rėmęsi rusų tyrimais, Lietuvoje visos įmonės turėtų būti uždarytos. Kiek visko vien piene rusai yra „radę“ – visokių ftalatų (cheminių medžiagų, naudojamų gaminant plastiką. – Red.), tetraciklino.
– Rusai listerijų koldūnuose rado kaip tik tuo metu, kai Lietuvos maisto pramonės įmonėms buvo atidarytos eksporto rinkos JAV, Kinijoje, Japonijoje.
Ar čia tik sutapimas?
– Matyt, kai kam išties nepatinka, kad per embargo metus Lietuva sugebėjo susitarti dėl eksporto su 170 valstybių. Galbūt net ir tam tikrai valstybei.
– Minėjote, kad esate gavęs ne vieną darbo pasiūlymą. Rinksitės darbą užsienyje ar Lietuvoje?
– Turėjau labai gerą pasiūlymą – rengiausi nuo Naujųjų metų išvažiuoti ir imtis darbo tarptautinėje organizacijoje. Mano bendradarbiai apie tai žinojo.
O dabar? Juk esu įtariamasis, nes kaltinamas korupcija. Užsienyje tokios žinios akimirksniu pasklinda. Tai man labai pakenkė.
Tačiau esu sulaukęs ir užsienio verslo įmonių kvietimo. Bet kol kas norėčiau pats viską sudėlioti į lentynas. Juk dar vyksta ir ikiteisminis tyrimas.
Negera jausti, kad kažkas klaidina tyrimą atliekančius pareigūnus. Su jais pastaruoju metu ypač daug bendrauju.
Matau, kad jie yra padorūs žmonės, sąžiningi. Bet taip pat matau, kad jiems daroma įtaka.
