„Pastaruoju metu ypatingai daug kyla nepasitenkinimo visuomenėje įvairiais dalykais. Mes norėjome išsiaiškinti, ar tas nepasitenkinimas kyla iš kelių labai aktyvių internautų, kurie formuoja nuomonę, ar tai yra bendra tendencija Lietuvoje“, – kalbėjo DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Apklausus daugiau kaip tūkstantį žmonių, paaiškėjo, kad apie prastą gyvenimą rėkia ne keletas skardžiabalsių – didžioji dalis šeimų teigia, kad jų finansinė padėtis prastėja.
Gyvenimas negerėja
„Pastaruoju metu Lietuva yra giriama įvairių tarptautinių institucijų: darome didžiulį progresą, žmonių pajamos auga, po krizės atsigavome, iš naujų Europos Sąjungos (ES) narių padarėme didžiausią šuolį pagal BVP vienam gyventojui. Šie ir kiti rodikliai rodo, kad gyvenimas Lietuvoje turėtų gerėti“, – kalbėjo ekonomistė.
Nepaisant to, panašu, kad dauguma Lietuvos šeimų statistika netiki. 58 proc. lietuvių sako, kad gyvena vidutiniškai, 9 proc. – prasčiau nei vidutiniškai. „Tik 3 proc. sako, kad gyvena geriau nei vidutiniškai. Ir čia net nekalbame apie labai gerą gyvenimą, tik geresnį nei vidutinis“, – sakė J.Rojaka.
Negana to, kad net 64 proc. lietuvių teigia, kad įvedus eurą jų finansinė padėtis pablogėjo. Nors statistiniai rodikliai rodo augančias pajamas, pagerėjusią savo padėtį teigia pajutę vos 3 proc. apklaustųjų.
Kaltas euras?
Viena iš priežasčių, kodėl pablogėjusi finansinė padėtis gali būti siejama su euru – kainų augimas, kurį pajuto daugelis. Tiesa, kainos augo ir prieš eurą, tačiau psichologės-psichoterapeutės Rūtos Bačiulytės teigimu, natūralu, kad euras galėjo paveikti visuomenės optimizmą.
„Mes esame linkę kažkokius įvykius susieti su pokyčiais ir nemąstome į ateitį. Galvojome, kad įvedus eurą mūsų pajamos padidės, bet kai nei sausio 1d., nei sausio 20 d. jos nepakilo, automatiškai nusivylėme, nustojome situaciją vertinti objektyviai ir tuomet jau pradėjome galvoti, kad viskas brangsta, nors objektyviai pažiūrėjus tie pokyčiai nėra tokie dideli ir nebūtinai sietini su euru“, – kalbėjo psichologė.
Remiantis statistiniais duomenimis, BVP tenkantis vienam gyventojui Lietuvoje ūgtelėjo 10 proc., tačiau tai dar nereiškia, kad žmonės pajuto pajamų padidėjimą.
„Tai, kad įvedus eurą saujelei žmonių pragyvenimo lygis pagerėjo ne tik nesuteikia vilties daugumai, bet ženkliai sumažina pasitenkinimo jausmą savo gyvenimu“, – sakė R.Bačiulytė.
Kainų pinklės
Kalbant apie finansinę šeimų padėtį, neišvengiamai reikia atkreipti dėmesį į infliaciją. Lietuvoje ji paskutiniu metu buvo nulinė ar net neigiama, tačiau pasižiūrėjus į atskirų produktų kainas, atsiveria visiškai kitokie rezultatai.
Vidutiniškai vienos šeimos Lietuvoje pajamos yra 750-1000 eurų. Ir net 90 proc. apklaustųjų teigė, kad iš šios sumos didžiąją dalį išleidžia maistui. „Tai signalas, kad Lietuva tikrai nėra labai pažangi šalis. Pažangiose šalyse išlaidos maistui sudaro iki 30 proc. visų išlaidų – visos kitos tenka pramogoms, švietimui ir kitiems dalykams. Lietuvoje viskas atvirkščiai“, – kalbėjo J.Rojaka.
Kalbant apie kainų pokyčius, ekonomistė siūlo nepasikliauti vidurkiais. Bendras kainų lygis Lietuvoje sparčiai nekilo, tačiau gyventojams tai daug įtakos gali ir nedaryti.
Nuo 2014 m. labiausiai pabrango azartiniai lošimai – daugiau nei 60 proc. „Kas antras lietuvis bent kartą per mėnesį nuperka loterijos bilietą. Tai reiškia, kad kas antras lietuvis mato tokį kainų augimą. Panašiai ir su būsto nuomos kainomis, kurios paaugo beveik 30 proc. – tai išlaidos, į kurias atkreipiame dėmesį kiekvieną mėnesį“, – sakė J.Rojaka.
Prekės, kurios atpigo, nėra tokios svarbios ir pastebimos kiekvienoje šeimoje. „17,5 proc. atpigo finansinio tarpininkavimo paslaugos, bet jos sudaro mažą dalį bendrų išlaidų ir apskritai daugelis šeimų net nežino, kiek tam paprastai išleidžia. Telefonų įranga atpigo 17 proc. bet juk telefonų neperkame kas mėnesį“, – pasakojo DNB ekonomistė.
Nesijaučiame saugūs
Būtiniausioms išlaidoms, be kurių neapsieinama, didžioji dalis šeimų išleidžia 300-600 eurų. „Iš esmės gaunasi, kad minimalų atlyginimą gaunantis žmogus viską išleidžia būtiniausioms išlaidoms, ypač jei šeimoje yra tik vienas dirbantis asmuo“, – sakė J.Rojaka.
Psichologė-psichoterapeutė R.Bačiulytė teigė, kad pasitenkinimas gyvenimu tiesiogiai nepriklauso nuo gaunamų pinigų kiekio ir materialinės gerovės: „Pasitenkinimas susietas su pinigais auga iki tos ribos, kai patenkinami visi baziniai poreikiai.
Žiūrint į skaičius matome, kad didžiąją dalį pajamų žmonės išleidžia maistui ir komunalinėms išlaidoms. Taigi natūralu, kad žmonės jaučia nepasitenkinimą, negalėdami patenkinti ir kitų savo poreikių.“
Ji teigė, kad ir didėjančios galimybės džiugina ne visus. „Atsivėrus sienoms atsirado daugybė galimybių darbui ir mokslui, tačiau tai pajuto ne visi. Jaunas žmogus, negalėdamas savęs realizuoti Lietuvoje, šiandien gali išvykti į užsienį, tačiau pensininkas ne tik negali to padaryti – jis negali ir padidinti savo pinigų, vadinasi yra visiškai priklausomas nuo valdžios sprendimų“
Vilties yra
Nepaisant neigiamų lietuvių nuotaikų, J.Rojaka tiki, kad šalyje pasikartos Estijos scenarijus: „Ilguoju laikotarpiu galima tikėtis didesnių atlyginimų, gerėjančios gyventojų materialinės padėties bei optimistiškesnio savo šeimos finansų vertinimo.“
Estijoje gyventojai jau optimistiškesni – jei pernai savo finansinę padėtį gerai ir labai gerai vertino 14 proc. estų, šiemet – jau 20 proc.
Raktas į optimizmą, tiek ekonomistų, tiek psichologų teigimu – jaunimu. Neseniai pasklidusi naujiena, kad Vilnius pripažintas laimingiausia Europos sostine, sunkiai dera su tyrimo rezultatais, tačiau R.Bačiulytė siūlo atkreipti dėmesį į tyrimo imtį.
„Apie laimę buvo klausiama Vilniečių. Vilniuje gyvena daugiausia jaunimo, daugiausia išsilavinusių žmonių, daugiausia galimybių“ – sakė ji. R.Bačiulytės teigimu, būtent jauni žmonės turėtų greičiausiai pajusti finansinės padėties gerėjimą, kartu su augančiomis galimybėmis.
„Optimizmas Lietuvą gali aplankyti po kelių metų. Bet būtina kovoti su socialine nelygybe ir išlaikyti jaunimą, nes tai – optimizmo šaltinis“, – pabrėžė J.Rojaka.
