Pasak finansų ministrės Rasos Budbergytės, šis faktas rodo, kad Lietuva turi projektų fondo finansavimui gauti ir geba juos tinkamai pateikti.
Trečioji EFSI paskola skirta 72,15 km greitkelio ruožo Vilnius – Utena (A14) rekonstrukcijai ir modernizavimui. Šiam projektui skirta iki 40 mln. eurų EIB paskola su EFSI garantija 12 metų. Ši suma sudaro 44 proc. projekto vertės, kuri yra 90,9 mln. eurų. Projektą vykdo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Iki šiol Lietuvoje EFSI finansavimas jau patvirtintas dviem infrastruktūros projektams: Vilniaus oro uostui (iki 30 mln. eurų paskola 15 metų) ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybai (iki 190 mln. eurų paskola 17 metų). Taip pat sudaryti du susitarimai su bankais dėl smulkaus ir vidutinio verslo įmonių finansavimo, kurių bendra vertė – 315 mln. eurų.
„Gautas solidus finansavimas suteiks stiprų postūmį teigiamiems pokyčiams tiek didiesiems trims projektams, tiek smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, o tai sustiprins visą Lietuvos ekonomiką“, – teigia finansų ministrė R. Budbergytė.
Naujausiais EIB duomenimis, Lietuva yra trečia po Estijos ir Ispanijos pagal EFSI investicijų ir šalies bendrojo vidaus produkto santykį. Kiekvienam Lietuvos BVP milijonui eurų mobilizuota apie 11 tūkst. eurų minėto fondo investicijų.
Per pirmuosius metus EFSI teikiamomis galimybėmis pasinaudojo 26 iš 28 Europos Sąjungos valstybių. Projektams jau suteiktas 20,6 mlrd. eurų finansavimas, planuojama, kad ši suma pritrauks 116,9 mlrd. eurų investicijų.
Finansų ministerija primena, kad š. m. rugsėjo 14 d., atsižvelgdama į gerus pirmųjų metų EFSI rezultatus, Europos Komisija pasiūlė pratęsti EFSI veiklą iki 2020 m., padvigubinant pritraukiamas investicijas iki 630 mlrd. eurų (vietoj 315 mlrd. eurų, planuotų, steigiant šį fondą 2015 metais).
