Palangos oro uostas pastaraisiais metais gali pasigirti ne vien naujomis kryptimis ir išaugusiu reisų skaičiumi.
Pajūrio danguje vis dažniau zuja lengvieji orlaiviai – nuo vieno iki šešių keleivių galintys skraidinti lėktuvai, dažniausiai sveriantys iki 2–3 tonų.
Per praėjusius metus Palangos oro uostas aptarnavo apie 400 tokių mažųjų orlaivių, jie čia stovėdavo nuo kelių dienų iki savaitės. Šiemet beveik tiek pat jų čia tūpė ir kilo iki rugsėjo.
Kurorte – geresnės sąlygos
Pusę šio srauto sudaro Lietuvoje registruoti lėktuvai.
Iš viso mūsų šalyje yra užregistruoti šiuo metu skraidantys 272 lengvieji orlaiviai.
Tačiau nemažai tokių lėktuvų į Palangą atskrenda iš užsienio šalių – Skandinavijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos.
Palangos oro uosto vadovas Marius Gelžinis tokių orlaivių norėtų sulaukti dar daugiau ir svajoja, kad reguliarių reisų gausa ne itin pasižymintis oro uostas galėtų tapti mažosios aviacijos baze.
„Palangoje tokiems orlaiviams kur kas geresnės sąlygos nei Vilniuje, kur pernelyg intensyvus orlaivių eismas, o mažiesiems lėktuvams nėra pritaikytos infrastruktūros. Tad tokie privatūs lėktuvai pas mus galėtų ne tik žiemoti, bet ir jų pilotai gauti visas reikiamas paslaugas“, – įsitikinęs M.Gelžinis.
Surado angaro nuomininką
Palangoje pamažu kuriamos tam būtinos sąlygos.
Neseniai atrinkta įmonė, kuri nuomosis šiaurinėje oro uosto dalyje esančio angaro dalį ir ketina čia verstis būtent mažosios aviacijos priežiūra.
Mokėdama apie 200 eurų per mėnesį, konkurso laimėtoja iš pradžių savo biurui angare nuomosis 80 kvadratinių metrų.
Vėliau ji ketina priimti orlaivius, kurie čia būtų saugomi per žiemą. Apie 300 kvadratinių metrų ploto angare vienu metu galėtų tilpti 5–6 lėktuvai.
Jeigu atsiras didesnė paklausa, šioje oro uosto dalyje yra numatyta galimybė statyti papildomą angarą.
Be to, kitais metais planuojama perstatyti oro uosto tvorą, ir angaras liktų už jo teritorijos ribų. Pro pakeliamuosius vartus iš leidimosi tako čia įriedėjusių orlaivių pilotams ir keleiviams nebereiktų išeiti pro keleivių aptarnavimo terminalą.
Laiką užimančios asmens patikrinimo procedūros būtų išvengta ir išskrendant, nes orlaivio ekipažas į angarą patektų neįeidamas į oro uosto teritoriją, o į kilimo taką išriedėtų jau sėdėdamas savo lėktuve.
Planuose – ir viešbutis
Ateityje verslininkai mažosios aviacijos naudotojams čia gali statyti ir viešbutį, kuris taip pat atsirastų už oro uosto tvoros.
Šiuo metu oro uosto administracija iš naujo planuoja savo teritoriją ir tam tikras zonas numato komercinei veiklai. Pavyzdžiui, rytinėje dalyje artimiausiu laiku ketinamoje iškirsti miško juostoje.
Anot M.Gelžinio, mažosios aviacijos plėtra pajūrio regione yra labiau socialinis nei verslo projektas. Pavyzdžiui, Palangos oro uosto apyvarta per metus siekia apie 2 mln. eurų, o čia aptarnaujamų lengvųjų orlaivių rinkliavos sudaro vos apie 4 tūkst. eurų.
Viena tokio orlaivio stovėjimo para oro uosto perone kainuoja apie 7 eurus.
Kad į pajūrį atskristų daugiau tokių lėktuvų, ketinama atsisakyti tūpimo rinkliavos, kuri iki 2 tonų sveriantiems orlaiviams siekia 6,37 euro.
Skrydžius stabdo brangūs degalai
Mažosios aviacijos plėtrą Lietuvoje slopina vis dar aukštos degalų kainos. Mažieji lėktuvai naudoja specifinius „Avgas 100 LL“ degalus, kuriais prekiaujama tik Palangos ir Kauno oro uostuose.
Tačiau aviacinių degalų tiekėjas šiuos degalus Palangos oro uoste parduoda už beveik 3,3 euro už litrą.
Tuo metu Skandinavijos šalyse šie degalai kainuoja vos pusantro euro, Vokietijoje – 2 eurus.
Iš Skandinavijos į Lietuvos pajūrį atskristi sumanęs užsienietis degalams Palangoje išleidžia vidutiniškai 150 eurų daugiau, nei sumokėtų kitoje šalyje.
Dėl to privačiais lėktuvais skraidantys poilsiautojai vietoj Palangos dažniau renkasi Vokietijos ar Lenkijos pajūrio oro uostus.