Šis susitarimas atvėrė kelius tolesniems žingsniams tiesiant europinės vėžės geležinkelio liniją visose trijose šalyse.
„Šis susitarimas yra optimalus variantas, kuris tenkina visas puses ir padeda išvengti sunkiai įgyvendinamų procedūrų“, – pareiškė Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Briuselyje vykusiame posėdyje sutarta pirkimus skirstyti į tris kategorijas – bendros visų trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ rengiami pirkimai, šios įmonės konsoliduoti arba koordinuojami pirkimai ir pavienėse šalyse vykdomi pirkimai.
Kitas svarbus susitarimas – Latvijoje įsikūrusios įmonės „RB Rail“ padalinių steigimas Lietuvoje ir Estijoje.
Susisiekimo ministras R.Sinkevičius tikino suprantąs Europos Komisijos (EK) norą išvengti galimų nesusipratimų dėl skirtingose šalyse taikomų teisės aktų, techninių parametrų ar darbo ypatumų, galinčių pakenkti sėkmingai projekto eigai.
Dabar tokios grėsmės nebeliko, ir susitarimą tikimasi pasirašyti iki rugsėjo pabaigos.
Lietuva įgijo patirties
Lietuvai jau pavyko nutiesti europinio standarto geležinkelio liniją nuo Kauno iki sienos su Lenkija ir sukaupti nemažai patirties. Manyta, kad šalis pajėgi savarankiškai atlikti daugelį kitų darbų.
Vis dėlto pastaruosius du dešimtmečius kitus panašius projektus stebintys EK specialistai norėjo apsidrausti ir išvengti nesusipratimų. Jie patarė daugiau darbų patikėti projekto koordinavimu užsiimančiai įmonei „RB Rail“, nes tai padeda užtikrinti greitesnį, efektyvesnį projekto įgyvendinimą.
Įmonė vykdys pirkimus, susijusius su „Rail Baltica“ studijomis ir projektavimu.
Bus vykdomi konsoliduoti pirkimai, susiję su žaliavomis ir esminiais komponentais, signalizacija, komunikacija, eismo valdymu, elektros energijos tiekimo infrastruktūros įrengimu, taip pat statybos darbais pasienio ruožuose. Su žaliavų pirkimu susijusi sistema veiks taip, kad bendra įmonė atrinks tiekėją, o dėl konkrečių kiekių ir terminų nacionaliniai projekto plėtotojai tiesiogiai tarsis su atrinktu tiekėju. Taip bus pasiekiama ir masto ekonomija, ir nebus priimta neracionalių, neūkiškų sprendimų.
Atskirai valstybės skelbs pagrindinės linijos sankasos ir susijusių inžinerinių struktūrų plėtros, tiltų, tunelių, geležinkelių stočių, krovininių terminalų, infrastruktūros ir riedmenų priežiūros bazių statybos konkursus.
Remdamasi šia sutarta pirkimų ir sutarčių pasirašymo schema Lietuva per bendrą įmonę ketina skelbti konkursus dėl 85 mln. eurų vertės signalizacijos įrengimo geležinkelio ruože nuo Kauno iki Lenkijos sienos ir dėl 14,5 mln. eurų vertės geležinkelio linijos projektavimo nuo Kauno iki Latvijos sienos.
Nacionaliniu lygiu Lietuva skelbs konkursus, kurių vertė – 144 mln. eurų. Šie pinigai bus išleisti pirmiesiems dviem geležinkelio linijos nuo Kauno link Latvijos sienos įrengimo etapams.
Pasirašys paramos sutartį
Susitarimą dėl schemos, kaip bus pasiskirstoma, ar „RB Rail“, ar nacionalinės įmonės organizuoja darbus, EK pateikė kaip sąlygą finansavimui gauti iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės fondo (EITP, angl. – CEF). Visos trys Baltijos šalys suteiks įgaliojimus „RB Rail“ vadovams pasirašyti šią ES dotacijos sutartį – tokia procedūra buvo taikyta ir pasirašant pirmąją ES dotacijos sutartį.
Pagal šią sutartį Lietuvos projektų vertė skaičiuojama apie 240 mln. eurų.
Kadangi ES paramos intensyvumas siekia 85 proc., Lietuvai atiteks net 190 mln. eurų iš ES biudžeto.
„Investicijos pirmiausia bus nukreiptos signalizacijai įrengti geležinkelio linijoje nuo Kauno iki Lenkijos sienos, taip pat geležinkelio ruožui nuo Kauno link Latvijos sienos statyti“, – paaiškino susisiekimo ministras R.Sinkevičius.
Pinigų užteks nutiesti maždaug 55 kilometrų ilgio geležinkelio sankasos ruožą.
ES dotacijos sutartį tikimasi pasirašyti jau spalio mėnesį.
Užfiksuos svarbiausią datą
Netrukus atsakingi pareigūnai turėtų pasirašyti ir tarpvalstybinę Lietuvos, Latvijos bei Estijos sutartį, numatančią svarbiausias „Rail Baltica“ geležinkelio statybos gaires.
„Šią sutartį reikėjo pasirašyti jau prieš kelerius metus, kad projekto eigai netrukdytų valdžios kaita ir nekiltų abejonių dėl įsipareigojimų vykdymo“, – pažymėjo ministras R.Sinkevičius.
Kita vertus, kol kas šalys vykdo susitarimus, ir jokių nesusipratimų nebūta. Šioje sutartyje bus numatyta labai reikšminga data – „Rail Baltica“ trasa turi būti užbaigta 2025 metais, o 2026-aisiais ji jau bus naudojama.
Dar vienas Lietuvai itin reikšmingas punktas – europinės geležinkelio vėžės jungtis nuo Kauno iki Vilniaus prilyginama „Rail Baltica“ trasai ir visos šalys dės pastangas, kad jos statyba būtų finansuojama iš CEF fondo.
Kita vertus, numatyta sąlyga, kad šios jungties tiesimas neturi tapti kliūtimi viso projekto eigai.
Tarpvalstybinė sutartis gali būti pasirašyta dar šiais metais, tačiau vėliau ji turi būti ratifikuota visų šalių parlamentuose.
„Rail Baltica“ geležinkelio linija drieksis nuo Helsinkio per Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą iki Berlyno.
Parengta bendradarbiaujant su Susisiekimo ministerija
