Šešiose dėžėje – estiški pomidorai, poroje dėžių – lenkiški, vienoje – olandiški. Pirmųjų kilogramas kainuoja 2,89 eurus, lenkiškų – 0,79 eurus. Kekinių olandiškų pomidorų kaina sukasi apie 1,5 euro.
Tai – parduotuvės Tartu mieste – Estijoje realybė. Ir kuriuos gi pomidorus perka estai? Savus, nors ir pačius brangiausius.
Štai todėl ir mūsų šalies daržovių augintojai šiek tiek pavydžiai žiūri į estus, kurie parduotuvėse tampa tikri nacionalistai. Jie pirmiausia renkasi tuos produktus, kuriuos užaugina ar pagamina jų šalies ūkiai ar įmonės.
Estijoje šiek tiek didesnis pragyvenimo lygis, nei Lietuvoje. Bet daugumos mūsų šalies žmonių pasirinkimą vis dar nulemia vos kelių euro centų kainos skirtumas – pirkėjai dažniau nei kokybę renkasi mažesnę kainą.
Žvalgosi į estus
Estija čia minima ne šiaip sau. Mat „Kietaviškių gausos“ vadovai šią savaitę viešėjo būtent ties Tartu esančiuose šiltnamiuose
Jų vizito tikslas – perimti vadinamosios „šviesos kultūros“ patirties, kad ją diegiant savuose šiltnamiuose pavyktų išvengti klaidų ar nepagrįstų išlaidų. „Šviesos kultūra“ – tai žieminių šiltnamių apšvietimo sistema, kurią „Kietaviškių gausa“ įdiegs šiuo metu pradedamuose statyti šiltnamiuose – paskutiniuose, kurie iškils pagal modernizavimo projektą.
„Pirmuosius šiltnamių rekonstrukcijos darbus pradėjome praėjusiais metais. Šių metų pavasarį darbai suintensyvėjo ir vasaros pradžioje baigėme pirmąjį modernizacijos etapą bei kartu įpusėjome visą projektą.
O rugpjūtį jau pradėjome skinti pirmuosius agurkus, užaugintus naujajame šiltnamyje“, – sakė „Kietaviškių gausos“ verslo plėtros vadovas Karolis Montvila.
Šiuo metu naujieji šiltnamiai užima 7,5 hektaro. Maždaug 5-se iš jų į 8 merų aukštybes stiebiasi agurkai. Dar 2,5 hektaro plote iškilę šiltnamiai baigiami įrengti.
Paskutiniai statiniai, kurie užims taip pat 2,5 hektaro, ir bus moderniausi šviesos kultūros šiltnamiai. Juose bus instaliuoti dirbtinės šviesos šviestuvai, todėl salotos bei ilgavaisiai agurkai juose bus auginami kiaurus metus.
Apskritai visuose naujuose moderniuosiuose šiltnamiuose daržovės derės pora mėnesių ilgiau, nei senuosiuose. Paskaičiuota, kad pomidorus bus pradėta skinti ne gegužę, kaip įprasta, bet balandį, o derėjimo laikas taip pat smarkiai pailgės.
Mat naujieji šviesūs ir erdvūs pastatai augalams sukuria ypač palankų mikroklimatą. Juk, anot agronomų, augalai kaip ir žmonės, nemėgsta streso. Kai jiems sukuriamos idealios sąlygos augti – kai pakanka šviesos, šilumos ir drėgmės, agurkai bei pomidorai subrandina gausų derlių.
Pavyzdžiui, rugpjūtį buvo dienų, kai naujuosiuose šiltnamiuose per parą buvo priskinama po 40-44 tonas agurkų. Šuo metu naktis jau pralenkė dieną – šviesos jau mažiau, tad ir derlius ėmė mažėti.
Augina ne tik saulė
„Senuosiuose šiltnamiuose agurkai dera ir šiuo metu, tačiau kiekio ir kokybės skirtumas yra akivaizdus“, – užsiminė „Kietaviškių gausos“ direktorius Mindaugas Pupienis. Pavyzdžiui, agurkų daigus darbuotojai liepos viduryje pasodino ir senuose, ir naujuose šiltnamiuose. Naujuosiuose agurkai pradėjo derėti po 15 dienų, senuosiuose – savaite vėliau, nors jų veislė ir ta pati.
Tai – ne stebuklai. Įtakos tam turi modernios technologijos. Naujųjų šiltnamių kompiuterinė sistema reaguoja į aplinkos pokyčius, pavyzdžiui, jei saulės per daug – užsitraukia žaliuzes, jei per drėgna ar karšta – atidaro orlaides.
Visi daviklių siunčiami duomenys – drėgmės, vidinės bei lauko temperatūros, vėjo stiprumo, debesuotumo – yra apdorojami kompiuterinės programos. Todėl, atsižvelgus į parametrus, sukuriamos augalams tinkamiausios sąlygos.
Yra paskaičiuota net ir tai, kad 1 proc. didesnis šviesos srautas per metus kvadratiniame šiltnamio metre subrandina kilogramu daugiau daržovių.
„Stebėjome, kiek šių metų pavasarį buvo saulėtų dienų ir palyginome tą skaičių su poros bei trejų metų duomenimis.
Tuo pačiu yra apskaičiuojamas ir šviesos energijos kiekis, tenkantį vienam šiltnamio kvadratiniam centimetrui. Šiemet tos energijos buvo gauta net 42 proc. mažiau nei pernai, todėl užderėjo ir mažesnis derlius.
Savikainą išpučia energija
Kiekvieną pavasarį, atsiradus pirmosioms lietuviškoms daržovėms parduotuvėse, ima ūžauti ir kalbos apie dideles jų kainas ir apie tai, kad tai, kas importuota, kainuoja daug pigiau.
„Bet palyginti bandoma tai, kas nepalyginama, – paaiškino M.Pupienis. – Man pačiam, prieš kelis metus viešint Olandijoje, augintojai už simbolinę kainą siūlė agurkų ir pomidorų. Tik imk ir vežkis. Kas tad nutiko?“
Pasirodo, pardavę bendriesiems elektros tinklams kogeneracinės elektrinės pagamintą, šiltnamiuose nesunaudotą elektros energiją olandai gauna tiek pinigų, kad ne tik padengia daržovių auginimo sąnaudas, bet ir užsidirba pelno. O kartais užaugina agurkų ir pomidorų tiek, kad nesugeba visų išparduoti.
„Jei Lietuvoje auginamo pomidoro auginimo savikainą būtų įmanoma supjaustyti skiltelėmis, tai daugiau nei pusė – apie 60 proc. atitektų energijos sąnaudoms. Ir tai – nekintama dalis. O kur dar išlaidos sėkloms, gruntui, laistymo įrenginiams, darbo užmokesčiui?“ – skaičiavo M. Pupienis.
Jo teigimu, prognozuojama, kad, baigus šiltnamių modernizacijos procesą, energijos sąnaudos mažės, tad ir vartotojams bus galima pasiūlyti daržovių už palankias kainas.
Darbuotojų – dar daugiau
Svarbu ir tai, kad šiltnamių modernizacija nepaliko žmonių be darbo. Atvirkščiai, plotams padidėjus, jų prireikė dar daugiau. Tad šiuo metu įmonėje jau dirba per 200 žmonių.
„Kokios bebūtų modernios auginimo technologijos, gebančios paskirstyti drėgmės, drėgmės, vandens kiekį – reikia ir rankų darbo. Nes reikia augalų stiebus pririšti taip, kad jie koptų aukštyn, reikia ir agurkus bei pomidorus rankomis nuskinti, surūšiuoti – taip pat“, – užsiminė M.Pupienis.
„Baigę šiltnamių modernizacijos procesą, prognozuojame energijos sąnaudų sumažėjimą, todėl galėsime vartotojams pasiūlyti palankias kainas.“, – kalbėjo M.Pupienis,
Kaip reaguos ispanai?
Ar gali būti, kad „Kietaviškių gausos“ šiltnamiai, pradėję daržoves auginti kiaurus metus, sudrums, tarkim, agurkais bei pomidorais žiemą lietuvius maitinančių ispanų ramybę?
„Mūsų užaugintų daržovių kiekis žiemą nebus milžiniškas, bet pasiūla – bus, vadinasi, bus ir galimybė vartotojams rinktis.
Estai ir suomiai, kur klimatas dar atšiauresnis, jau senokai tai daro. Mes tokios galimybės iki šiol neturėjome. Lapkričio viduryje baigdavome agurkų sezoną, kovo pradžioje – pradėdavome“, – kalbėjo M.Pupienis.
Vis dėlto šviežių daržovių „kainų šoko“, kuris ankstyvą pavasarį ištinka lietuvius, nepavyks išvengti. Nes Lietuva vistik ne Ispanija – ten daržoves užaugina saulė, o čia ir daug elektros energijos sudeginame, ir daug šilumos sunaudojame.
Daržovių priaugins gerokai daugiau
Šiltnamių kompleksas „Kietaviškių gausa“ 2015-ųjų rudenį įmonė pradėjo šiltnamių modernizacijos procesą. Pirmasis etapas jau baigtas – naujame, 5 hektarų plotą užimančiame šiltnamyje agurkus pradėta skinti rugpjūtį.
Tai yra vienas iš pirmųjų tokių šiltnamių modernizacijos projektų Baltijos šalyse.
Įmonės auginamų daržovių plotas padidėjo 20 procentų ir šiuo metu užima 15 hektarų. Pagal projektą, bendras šiltnamių plotas turėtų dar labiau plėstis ir kitąmet senieji bei naujieji šiltnamiai užims apie 20 hektarų.
Visa projekto vertė sudaro beveik 15 mln. eurų, iš kurių 10 mln. eurų skirs Europos Sąjunga, likusi dalis – „Kietaviškių gausos“ investicijos.
Tikimasi, kad, įgyvendinus projektą, kasmet užderės iki 7,5 tūkst. agurkų ir pomidorų, o salotų bus užauginama iki 1,5 mln. vienetų. Iki šiol per metus išauginama 6 tūkst. tonų agurkų ir pomidorų bei virš 1 mln. vienetų salotų.
