19,1 euro – tiek, Eurostato duomenimis, keliaudami per dieną išleidžia Lietuvos senjorai. Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 52,6 euro.
Viskas suskaičiuota
Vilnietės Dianos, kuri kiekvieną vasarą su močiute, mama ir seserimi keliauja prie jūros teigimu, ši statistika suprantama.
„Mano močiutė dirbo kolūkyje ir didelės pensijos neužgyveno. Visą gyvenimą ji nebuvo mačiusi jūros, todėl dabar kasmet stengiuosi ją nusivežti į Šventąją 3-4 dienoms“, – pasakojo Diana.
Kelionė nėra brangi, tačiau močiutei tai – didelė prabanga. „Ne sezono metu namelio nuoma parai kainuoja 40 eurų. Jei vykstame keturiese, gaunasi po 10 eurų. Tikrai neatrodo daug, bet močiutė išgirdusi už galvos susiima“, – kalbėjo Diana.
Visos kitos išlaidos irgi suskaičiuotos – jokių suvenyrų, pramogų, net maistą moterys gamina pačios, o produktus perka gimtajame mieste, nes ten pigiau nei kurorto parduotuvėse.
Vieni taupo, kiti išlaidauja
Už Lietuvos vyresnio amžiaus žmones mažiau išlaidauja tik Graikijos, Rumunijos ir Čekijos senjorai. Pastarųjų išlaidos per dieną siekia 13,7 euro.
Daugiausia sau leidžia Liuksemburgo senoliai – jie per vieną atostogų dieną išleidžia 120,8 eurų.
Vidutiniškai ES senjorai per dieną išleidžia 52,6 euro. Įdomu tai, kad Lietuvos senjorai bendrame kontekste atrodo itin taupūs ne tik dėl to, kad išleidžia mažai. Lyginant bendras šalies turistų išlaidas ir vyresnio amžiaus žmonių išlaidas, ES senjorai vidutiniškai išleidžia 13 eurų mažiau už jaunesnius turistus.
Lietuvos turistai per dieną vidutiniškai išleidžia 48,5 euro, taigi senjorų išlaidos nuo vidurkio atsilieka daugiau nei 29 eurais.
Keliauti nori
Kelionių agentūros „Mūsų odisėja“ vadovės Reginos Navickienės teigimu, kelionės po Lietuvą senjorų tarpe – paklausios.
„Mūsų organizuojamose kelionėse po Lietuvą kokį 80 proc. dalyvių sudaro senjorai. Žmonės tikrai labai nori keliauti, jiems tai patinka, bet finansinės galimybės ne visuomet tai leidžia“, – pasakojo ji.
Ši tendencija ypač išryškėja su nemokamomis kelionėmis. „Mūsų odisėja“ rengia ir gidų kursus, kurių metu būsimieji gidai turi suorganizuoti kelionę ir jos metu parodyti, ko išmoko. Tokios kelionės lankytojams būna nemokamos.
„Čia pensininkai labai noriai dalyvauja. Neseniai darėme ekskursiją į Pažaislio vienuolyną tai susirinko 79 žmonės. Yra ir tokių, kurie pastoviai dalyvauja, nuolat diskutuoja su gidais, net moko juos“, – kalbėjo R.Navickienė.
Ji teigė, kad mūsų senjorai aktyvūs: „Jei būtų vertinamas žingeidumas ir aktyvumas tai mūsų senjorai tikrai patektų į ES trejetuką, tik viskas atsiremia į finansinius dalykus.“
Užsienis – prabanga
Keliones į užsienį senjorai renkasi rečiau. Kelionių agentūros „Kelionių akademija“ pardavimų vadybininko Kazimiero Jarmalio teigimu, jų organizuojamose kelionėse senjorai sudaro mažiau nei 10 proc. turistų.
„Tiesa, paskutiniais metais šis skaičius auga. Dėl pagerėjusios finansinės padėties ir augančios ekonomikos vaikai gali dažniau nupirkti keliones savo tėvams ar tiesiog duoti pinigų, be to keičiasi ir patys senjorai – augame, europėjame, nebeužtenka tiesiog nuvažiuoti į sodybą“, – pasakojo jis.
Populiariausias tarp senjorų – artimasis užsienis: Latvija, Lenkija, Baltarusija. Tolimesnes keliones senjorai renkasi rečiau, o poilsiauti į Turkiją ar Egiptą dažniausiai vyksta tik tokiu atveju, jei su jais keliauja vaikai ar kiti giminaičiai.
Tiesa, kartais tolimesnių kelionių senjorai atsisako ne dėl piniginių priežasčių. „Dažnai vyresni žmonės bijo važiuoti į užsienį jei neturi draugo, nes nežino, kokia bus grupė. Dėl to kelionių agentūroms reiktų tokius pavienius žmonės pakviesti susipažinti dar prieš kelionę, nes tarp vyresnių žmonių baimės tikrai yra“, – pasakojo R.Navickienė.
K.Jarmalis pasakojo, kad nedidelės senjorų išlaidos taip pat nebūtinai reiškia skurdo: „Aišku, susideda viskas, bet manau, kad išlaidos labiau susijusios su kelionių kryptimis ir keliavimo būdu. Dažniausiai tai artimos kelionės autobusu, tia išlaidos nėra didelės – minimaliai pavalgyti, pora nakvynių. Vyresni žmonės nei į SPA eina, nei į prabangius restoranus – labiau jiems norisi per kuo trumpesnį laiką kuo daugiau pamatyti.“
6 eurai – riba
R.Navickienė pasakojo, kad senjorams kelionių kaina – svarbiausias dalykas: „Jei vyksta kokia trijų dienų kelionė į Krokuvą, tai vyresni žmonės visai kelionei prisitepa sumuštinių, kad tik kuo mažiau papildomai išlaidauti reikėtų“.
Turizmo agentūros „Švitė“ direktorius Petras Vėdra pasakojo, kad kartais vyresni žmonės prašo nuolaidų net į 20 eurų kainuojančias keliones.
„Mūsų odisėja“, organizuodama keliones, jau žino, kaip reikia elgtis su senjorais. „Stengiamės viską imti ekonominės klasės, kuo pigiau. Žinome, kad, tarkime, kokio viešbučio senjorai iš karto atsisako, tas pats ir su ekskursijomis, už kurias reikia papildomai mokėti. Dėl to visuomet stengiamės, kad viskas būtų kuo pigiau ir papildomai reikėtų kuo mažiau išleisti“, – pasakojo R.Navickienė.
6 eurai daugumai senjorų – jau riba. „Tarkime siūlome papildomai sudalyvauti kokioje Lenkijos tradicinių vagių degustacijoje, tai visuomet pirmas klausimas būna: „Kiek tai kainuos?“ Jei pasakai, kad daugiau nei 6 eurai, tai iš karto sako: „Ačiū, apsieisime““, – sakė „Mūsų odisėjos“ vadovė.
Nori, bet negali
„Viskas suprantama. Kokios gi tos mūsų pensijos“, – apgailestavo R.Navickienė.
Jos teigimu, senjorai tikrai mielai keliautų, jie tikrai nori bendrauti, pažinti ir kuo daugiau pamatyti, tiesiog dažnai negali sau to leisti, bet to Lietuvoje šiems žmonėms nėra skiriama papildomai dėmesio.
Jei situacija būtų kitokia – senjorai tikrai mielai keliautų. „Aš labai džiaugiuosi mūsų pensininkais. Prieš porą savaičių rengėme ekskursiją į Anykščius. Tai viena 80 metų močiutė prikalbėjo savo 60 metų dukrą ją nusivežti. Tai ta močiutė savo gimtadienį atšventė ant lajų tako. Atrodo vos kruta, bet užbėgo pati pirma, visokiomis pozomis fotografuojasi, o kiti turi skubėti, kad ją pasivytų. Mūsų senjorai tikrai aktyvūs“, – prisiminimais dalijosi R.Navickienė.
