Aukštumalos pelkėje teko lankytis ryte, kai saulė dar kilo, o oras buvo gana vėsus. Kylanti saulė gamtos peizažą pavertė tiesiog neįtikėtinu reginiu akiai. Nors ir beprotiškai bijau vorų, šią baimę nuvijo visas pelkės grožis.
Siūlau neapsigauti: Aukštumalos pelkė nėra paprastas žliugsintis purvynas su bedugniais ir klastingais turistų tykančiais akivarais. Tai – lyg lietuviškoji savana, esanti Kintuose, kurią gali aplankyti kiekvienas norintis.
Šią vasarą atnaujintas ir beveik 2 km pažintinis takas, kiekvienam turistui leis geriau pažinti pelkės augmeniją ir gyvūniją. Čia galima išvysti palei žemę augančių pušaičių, spanguolynų, saulašarių ir beržų. Pastarieji rodo, kaip pastebi gidas Borisas Belchevas, kad pelkė po truputį sausėja.
Ten, kur pažintinis takas baigiasi, pelkės lankytojų laukia apžvalgos bokštelis. Įlipus į jį, atsiveria lietuviškoji savana. Su kolegomis juokaujame, kad prie tokio peizažo betrūksta pamatyti žirafą, kuri aukštai iškėlusi galvą nuo medžių viršūnių godžiai raško lapus. Tiesa, tačiau čia ne savana, o pelkėje ir tokių gyvūnų nė su žiburiu nerasi.
Pelkėje galima rasti daugiau nei 300 pelkinių ežerėlių.
