Čia gali rasti visko – audinių, siūlų, siuvimo mašinų, įrankių, aksesuarų bei visą aibę drabužių – nuo pižamų iki kailinių.
Ir patogumas, ir prabanga
Parodos kampe – „Sofa killers“ kombinezonai bei kita apranga. Įmonės atstovo teigimu, šiame stende karaliauja komfortas: drabužiai švelnūs, patogūs, nevaržantys judesių.
„Tai laisvalaikio rūbai, neįpareigojantys, nevaržantys judesių, aš ir pats juos nešioju, nes man patinka. Nors daugumai rūpi mada, o mada tai – kas gražu, bet nebūtinai patogu. Man patinka patogumas“, – sakė jis.
Kombinezonų kainos siekia 60-70 eurų. Lankytojų dėmesio „Sofa killers“ stendas sulaukia, tačiau žmonės pirkti neskuba: „Labai mažai tokių, kurie ateitų ir kažką klaustų: ateina, pasižiūri, patampo, sako „o, fainai“ ir nueina. Kol kas nedaug kas perka“, – pasakojo Andrius.
Drabužius pirkti šventėje nėra lengva, mat nors stendų ir prekių apstu, matavimosi kabinų nematyti. Andrius sako, kad tai problemų lankytojams nekelia: „Jei kas nori, palieka užstatą ir bėga į tualetą matuotis.“
Norintiems daugiau prabangos, visai netoliese – latvių įmonės „Black swan“ stendas. Čia – prabangios, tačiau ne per daug kaprizingos suknelės, tinkančios pasipuošti ir kasdieną, ir ypatingomis progomis.
„Suknelės lengvai krenta, jos labai moteriškos, elegantiškos, bet ir lengvai pritaikomos – galima tiek į pobūvį eiti, tiek užsitempti odinę striukytę“, – pasakojo įmonei atstovaujanti Sintija.
Įmonė į parodą atsivežė tiek rudens-žiemos kolekciją, tiek suknelių kitam šiltąjam sezonui. Žemę šluojančių suknelių kainos siekia 150-160 eurų, bet Sintija sako, kad ši suma nėra didelė: „Tai kokybiškos suknelės, vienai jai pagaminti reikia 5 metrų medžiagos.“
Jei suknelių neužtenka, tikrų damų laukia ir kailiniai bei kailiai. Jais prekiaujančios įmonės „EJ projektai“ vadovai Julius ir Egidijus, rodydami žvilgančius kailius teigė, kad kol kas pagrindiniai jų klientai buvo iš Rytų – Ukrainos bei Rusijos, bet dabar įmonė bando plėstis ir Baltijos šalyse.
Kailių čia – įvairiausių. „Audinės, lapės, įvairiausi kailiai ir kainos jų visokios – nuo 20 eurų iki 200“, – sakė Julius. Kombinezonų kainos siekia 60-70 eurų. Lankytojų dėmesio „Sofa killers“ stendas sulaukia, tačiau žmonės pirkti neskuba.
Kailiais žmonės domisi. „Vieni perka savo siuviniams, gretimame stende pardavinėjami kailiniai pasiūti iš mūsų kailių, kiti kailius naudoja kaip aksesuarus, domisi ir dizaineriai,“ – pasakojo prekeivis.
Profesionalams - dirbtuvės
Mugėje sutikti prekeiviai teigė, kad ji unikali tuo, kad čia susirenka tiek industrijos profesionalai, norintys užmegzti ryšių ir susipažinti su naujausiomis tendencijomis, tiek smalsuoliai, norintys tiesiog paganyti akis ar atnaujinti savo garderobą.
Latvių įmonės „Black swan“ suknelėmis prekiaujanti Sintija teigė, kad į mugę atvyko ne tik pardavinėti, bet ir ieškoti partnerių. Šiuo metu „Black swans“ suknelių Lietuvoje galima įsigyti tik šį savaitgalį, bet įmonės atstovė tiki, kad šis savaitgalis leis įmonei išplėsti savo veiklą Lietuvoje.
Mėgstantiems siūti patiems mugėje apstu audinių, siūlų pavyzdžių bei ko gero svarbiausių visų siuvėjų įrankių – siuvimo mašinų. Galima rasti tiek nedidelių mašinų, skirtų smulkiems siuviniams, tiek industrinių mašinų, skirtų rimtoms siuvykloms.
Parodoje jas galima ne tik apžiūrėti, bet ir išbandyti. „Turime čia įvairiausių modelių ir visiems siūlome pabandyti padirbėti, išbandyti skirtingus variantus ir įsigyti labiausiai patikusį“, – pasakojo japonų siuvimo mašinų firmai „Juki“ atstovaujanti Marsellina.
Kiniškos prekės – tik didmenininkams
Įėjusi į kinų prekių salę, nemaloniai nustembu. Žmones, esančius salėje, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų ir A. Butkevičiaus mugės palyginimas su tiltu tarp Rytų ir Vakarų pasidaro mažų mažiausiai komiškas.
Tai šiek tik suglumina, nes lietuviškų prekių salėje žmonių buvo nemažai. Priėjusi prie vienos įmonės pardavėjos bandau išsiaiškinti situaciją.
„Žmonių labai nedaug, o kurie ateina, nori pirkti tik po vieną vienetą. Mes atvykome iš Kinijos rytuose esančio Ningbo miesto ir čia ieškome partnerių tolesniam bendradarbiavimui, o žmonės prašo parduoti jiems po vieną vienetą“, – šiek tiek supykusi aiškina „New dragon fashion“ kompanijos atstovė Paulina.
Paklausta apie didmenines kainas, moteris patikslina, kad drabužiai kainuoja vidutiniškai apie 7 dolerius.
Užkalbinu ir dar vienos kinų įmonės „Hermzi“ atstovę Dariją, kurios atstovaujama įmonė verčiasi pūkinių striukių gamyba.
„Kadangi šiandien tik pirmoji diena, tai lankytojų tikrai labai nedaug ir yra kiek tuštoka. Įmonės darbuotojai šiuo metu yra kiek nusivylę, nes į renginį atvyko net iš Šanchajaus, tačiau dar turėsime visą savaitgalį, tad tikimės, kad reikalai pasitaisys“, – sakė „Hermzi“ atstovė Darija.
Pasak moters, įmonė taip pat suinteresuota tęsti bendradarbiavimą su lietuviais ir sudaryti didmenininkams palankias sutartis. Paklausta, ar įmonė parduoda ir po vieną gaminį, mergina šypsosi ir išduoda, kad galbūt prekes nusipirkti bus galima paskutinę renginio dieną.
Kainos „įkandamos“
Eidama link mugės išėjimo užkalbinu ir vieną lankytoją, kuri su savimi jau nešasi renginyje nusipirktas prekes.
„Čia nusipirkau tik piniginę, bet tik atėjusi pirmiausia lėkiau į kinų salę. Ir tiesa, turiu pasakyti, kad lyginant su lietuvių įmonių sale, kinams belieka tik slėptis“, – pasakojo mugėje besilankanti Aldona.
Moteris teigė parodoje mačiusi išties labai gražių dalykų ir jau prisirinkusi vizitinių kortelių, nes nori užsisakyti keletą drabužių.
„Štai, noriu tokios suknelės ir tokios striukės. Jas man pasius asmeniškai“, – rodydama drabužių pavyzdžius man pasakojo Aldona.
Kainos mugėje, pasak moters, tikrai nedidelės, o ypač, kaip sakė Aldona, mūsų lietuvių verslininkams kinų salėje.
„Matavausi štai vieną striukę, jau apsidžiaugiau, kad ji labai graži ir nebrangi, bet teko greitai nusivilti, nes ten prekės parduodamos tik didmenininkams“, – sakė moteris.
Kaip ji teigė, jos nusižiūrėta suknelė mugėje kainuoja apie 60 eurų, o striukė – 120 eurų.
„Kainos tikrai geros ir nedidelės“, – šypsodamasi dar kartą pakartojo Aldona.
