Grublėtas grindinys šalia vienos didžiausių Baltijos šalyse Kauno „Žalgirio“ arenos nuo pat objekto atidarymo kelia problemų aukštakulnius batus mėgstančioms avėti merginoms ir moterims.
Ne viena į sporto varžybas, koncertą ar kitą renginį arenoje ėjusi dailiosios lyties atstovė pastebėjo, jog aštrūs akmenys gerokai apgadino jų apavą.
Šiuo metu atidžiai žiūrėti, kur stato koją, turi kone kiekvienas arenos lankytojas. Kitaip ją gali išsisukti, nes daugelyje vietų grindinys išklibęs, o kai kur akmenų jau visai nėra. Trinkelės vienur juda po vieną, kitur – dešimtimis.
„Nuo arenos pastatymo praėjo vos penkeri metai, o jos prieigos atrodo lyg būtų rengtos prieš šimtmetį. Nereikia būti žinovu, kad matytum, jog grindinio akmenys suleisti gana silpnai, jie kliba, byra“, – kalbėjo arenoje veikiančiame sporto klube nuolat besilankantis Arnoldas Makarevičius.
Kiti kauniečiai nuogąstavo, jog prastai prižiūrimo grindinio akmenys traukia ilgapirščius.
Naudodamiesi valdininkų ar pastatų prižiūrėtojų abejingumu, nenaudėliai nuolat gvelbia klibančius akmenis iš senamiesčio ar kitų miesto erdvių ir tempia juos į savo kiemus ar parduoda.
„Neabejoju, jog net neklibančius šio grindinio akmenis išlupti galima labai lengvai. Išėmus vieną trinkelę, kitas galima lupti plikomis rankomis.
Kai akmenys išjudėję iš vietos, juos paimti dar lengviau“, – tvirtino arenoje dažnai besilankantis kaunietis Silvestras Raudys.
Kauno „Žalgirio“ arenos vykdomoji direktorė Asta Ivanauskienė tvirtino, jog vietomis išklibęs pastato prieigų grindinys artimiausiu metu bus tvarkomas. Tai vyks ne pirmą kartą.
„Arenos grindinio plotas siekia 14 tūkst. kvadratinių metrų. Nenuostabu, jog tokio dydžio objekte atsiranda problemų. Ne pirmą kartą akmenis iškilnojo šaltis, drėgmė ir jais nuolat važiuojantys daugybė automobilių.
Grindinį nuolat prižiūri mūsų rangovė bendrovė „Hidrostatyba“. Išklibę akmenys bus sudėti“, – sakė A.Ivanauskienė.
Vadovė neslėpė, jog arenoje ne kartą teko keisti įskilusius langus, taisyti kitus įrenginius.
