Prancūzijos naujienų portalas „atlantico.fr“ pašnekino Paryžiaus verslo mokyklos tarptautinių santykių profesorių ir Paryžiaus politikos mokslų instituto (Sciences Po) dėstytoją Frédéricą Encelį. Jūsų dėmesiui – interviu su profesoriumi.
-“Atlantico“: Įvairios karinės intervencijos Irake ir Sirijoje sumažino Islamo valstybės galimybes išgauti ir eksportuoti naftą. O kaip su nelegalia prekyba kitomis prekėmis? Kiek toks finansavimo būdas gali atnešti pajamų šiai teroristinei organizacijai?
– Frédéricas Encelis: Iš dalies spaudžiant Prancūzijai po islamisto surengtų skerdynių „Bataclan“ teatre 2015 metų lapkričio mėnesį amerikiečiai ir rusai iš tiesų stipriai smogė Islamo kalifato valstybės pinigams ir materialiniams ištekliams, konkrečiai transporto kolonoms, vežančioms naftą į dviveidę Turkiją. Tokiu būdu DAIŠ (musulmonų naudojamas arabiškas Islamo valstybės akronimas. – Red.) barbarai, panašiai kaip ir kiti nusikalstami režimai, išplėtė kitas kontrabandos kryptis, tuo pačiu prisidėdami prie vietinių prekių gamybos: cigarečių, maisto produktų, medvilnės ir, žinoma, ginklų ir narkotikų.
Be galo sunku pasakyti, kiek konkrečiai tai atnešė pajamų DAIŠ ir jos kompanjonams, bet tai bus mažiausiai šimtai milijonų dolerių. Daug uždirbo teroristai, daug prarado mūsų ekonomikos...
— Kaip Prancūzija ir Europa galėtų sutrukdyti Islamo valstybei? Ar valdžia žino apie tai?
— Yra du vienas kitą papildantys atsakymai. Visų pirma, reikia susekti tiekimo grandines mūsų tikriesiems (nors ne visada patikimiems) ir apsimetusiems sąjungininkams. Tikrieji sąjungininkai – tai Centrinės ir Rytų Europos valstybės ir netgi draugiškos arabų šalys, tokios kaip Marokas.
Apsimetėliai – tai pirmiausia Turkija, kuri jau ne pirmus metus pataikauja radikalioms islamistų grupuotėms Sirijoje ir Irake. Čia aš norėčiau priminti skandalą, susijusį su DAIŠ naftos kontrabanda 2014 ir 2015 metais.
Antra, valdžia turėtų dvigubai padidinti budrumą ir griežtumą mūsų teritorijoje. Ta kontrabanda iš Artimųjų Rytų ir iš Libijos ne tik brangiai atsieina Prancūzijos ekonomikai, bet ir kelia tiesioginę grėsmę prancūzų gyvybėms. Juk vien tik Seine-Saint-Denis departamente pajamos iš kontrabandos (visų pirma, cigarečių) sudaro 350 milijonų eurų. Tai didžiulė suma mūsų įmonių prarasto pelno požiūriu. Ir kada aš kalbu apie grėsmę gyvybėms, aš turiu galvoje geriausiu atveju saugumo sumažėjimą dėl „smulkios“ kontrabandos ir gatvės prekybos miestuose, o blogiausiu – uždarbį juodojoje rinkoje, kuris naudojamas teroristams finansuoti.
— Ar to pakaks Islamo valstybės piniginei patuštinti? Kokios dar yra perspektyvos?
— DAIŠ rezervus galima išsemti tik kariniu būdu atimant iš jos nusikalstamos veiklos zoną.
Problema ta, kad ši hidra jau įsitvirtino kituose regionuose: Libijoje, Sahelyje, galimas daiktas, Kaukaze. Kiekvienu atveju džihadistai stengiasi įsigalėti, versdamiesi kontrabanda (o taip pat plėšikaudami ir prievartaudami turtą).
Aš sakyčiau, kad tai paslėpta ir mažai žinoma karo pusė, bet mes turime su ja aktyviai kovoti.
Parengė Leonas Grybauskas