Ant Kinijoje parduodamų bendrovės „Mlekovita“ pieno pakelių bei butelių nurodoma vien tai, kad tai produktas iš Europos Sąjungos, o pieno pavadinimas bei papildoma informacija pateikiama vokiškai.
Manoma, „Mlekovita“ šitaip tikisi lengviau įsitvirtinti pelningoje Kinijos rinkoje.
Lenkijos pieno produktų gamintojos elgesys pribloškė šios šalies Teisės ir teisingumo partijos (TTP) politikus.
Ši partija skelbėsi sieksianti, kad savi verslininkai ne tik dominuotų vietos rinkoje, bet ir įsitvirtintų tarptautinėje.
TTP didžiavosi, kad maisto pramonėje pirmuoju smuiku griežia vietos kapitalo įmonės, o užsieninės yra tiktai antrame didžiausių įmonių dešimtuke.
„Mlekovita“ yra vietinio kapitalo įmonė, ji – didžiausia Lenkijos pienininkystės sektoriuje, šešta pagal prekybos mastą maisto pramonės srityje. Pernai įmonė pardavė produkcijos už 3,8 mlrd. zlotų (0,88 mlrd. eurų).
Siekdama padėti lenkų verslininkams įeiti į Kinijos rinką, vyriausybė sukūrė specialią paramos programą „GoChina“, o prezidentas Andrzejus Duda prieš metus vyko derėtis į Pekiną.
Su oficialia delegacija kartu vykę „Mlekovita“ vadovai tuomet žarstė pažadus sieksiantys užkariauti tenykštę rinką ir planavo įsigyti pieno fabriką Kinijoje.
„Mlekovita“ vadovai atsisakė žiniasklaidai komentuoti skandalą dėl produktų pardavimo Kinijoje.
Varšuvos universiteto vadybos profesorė Kaja Prystupa-Rzadca pareiškė, kad ji tokio bendrovės sprendimo nesmerkia.
Anot jos, vokiški produktai pasaulyje siejami su aukštos kokybės garantija, o tai „Mlekovita“ gali padėti kur kas lengviau įsitvirtinti, nei kad patiekiant savo produktus kaip lenkiškus.
Ekspertė sakė, jog Kinijoje siekia įsitvirtinti viso pasaulio įmonės ir kiekviena pasirenka strategiją savo nuožiūra.
Tačiau Kinijos sostinėje įsikūrusiame Azijos infrastruktūrinių investicijų banke dirbantis Radoslawas Pyffelis neslėpė kritikos Lenkijos įmonės direktoriams.
R.Pyffelis sakė esąs nusivylęs, kad pirkdamas Pekine pieną iš Australijos ar Vokietijos ant pakuotės mato tos šalies vėliavas, o įsigydamas lenkiško regi vien vokiškus užrašus.
R.Pyffelio manymu, džiaugtis tuo, kad litras „Mlekovita“ pieno Pekine kainuoja tris eurus – tiek pat kiek ir tikro vokiško ar iš Australijos, – galima tik iš dalies. Mat prekyba prisidengiant kitos šalies įvaizdžiu neprisideda prie Lenkijos produktų reklamavimo.
Tai esą yra nepatriotiška ir nepadės į šią rinką įsiskverbti ir kitiems lenkams, nes niekas nebus girdėjęs apie jų gamybos pieną.
R.Pyffelis sakė pastebėjęs, kad daug į tarptautinę rinką besiveržiančių Lenkijos įmonių prisidengia užsienietiškais pavadinimais.
Lenkijos žemės ūkio ministerijos atstovų teigimu, maisto produktų eksportas į Kiniją didėja didžiuliu tempu. 2009 metais lenkiškų produktų ten buvo parduota vos už 18 mln. eurų, o pernai – jau už 128 mln. eurų.
Europinių maisto produktų bumas Kinijoje siejamas su 2008 metais šioje šalyje kilusiu skandalu, kai vienos vietos įmonės gaminamuose pieno produktuose vaikams aptikta plastikui gaminti naudojamo melamino.
Tai 50 tūkst. mažylių sukėlė sveikatos sutrikimų, o šeši mirė.
Po šio skandalo vidurinė kinų klasė, kuriai priklauso apie 300 mln. žmonių, ėmė reikalauti užsieninio pieno, o tai ir paskatino į šią rinką veržtis pienininkystės įmones iš viso pasaulio.
