„Lidl“ planai pastato vietoje pastatyti biurų pastatą negalės būti vykdomi dėl to, kad pastatas pripažintas kultūros paveldu.
Situacija – nemaloni
„Lidl“ komunikacijos vadovė Agnė Gaižauskienė teigė, kad susiklosčiusi situacija šiuo metu įmonei yra labai nemaloni ir sunkiai paaiškinama bendrovės akcininkams Vokietijoje.
„Dar kebliau paaiškinti jos aplinkybes bendrovės akcininkams Vokietijoje. Įsigijome šį jau kuris laikas nenaudotą objektą viešajame aukcione, planuodami čia investuoti apie 45 mln. eurų ir ne tik pritaikyti teritoriją bendrovės reikmėms, bet ir paversti ją patraukliu sostinės urbanistiniu akcentu.
Deja, pastebime dėsningumą, kurį įvardytume kaip dvejopų standartų taikymą. Viešajam sektoriui suplanavus iš esmės rekonstruoti ar perstatyti sovietinės architektūros pastatą (pvz., Lazdynų baseiną), klausimas dėl jo neliečiamumo nėra keliamas.
Tačiau kai diskutuotino vertingumo objektas, kuriam netaikomi jokie formalūs apribojimai, teisėtu būdu tampa privačia nuosavybe, situacija tampa kitokia. Vis dėlto labai tikimės, kad šioje situacijoje nugalės nuoseklumas ir sveikas protas“, – sakė A.Gaižauskienė.
Meras: „Pastatas yra baisus“
Apie Giraitės g. esantį seną pastatą prabilo ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Pasak jo, visiškai nepateisinama situacija, kad kol pastatas buvo valstybės rankose, į jokius paveldo sąrašus jis nebuvo įtrauktas, o kai tik buvo privatizuotas, iš karto atsirado interesas jį paversti kultūros vertybe.
„Pirma, manau, kad ten esantis pastatas yra baisus, jis toks buvo nuo pat jo sukūrimo momento. Dėl to, kad kažkokią lenininę premiją sovietmečiu gavo, jis nepasidaro geresnis.
Apgailėtina ir visiškai nepateisinama yra tokia situacija, kad kol pastatas yra valdiškose rankose, į jokius paveldo sąrašus jis neįtrauktas, o kai tik privatizuojamas ir bandoma kažką daryti, tai iš karto atsiranda interesas jį paversti „kultūros vertybe“. Būtent taip ir yra šiuo atveju.
Tikiuosi, kad galiausiai Kultūros paveldo departamentas nuspręs teisingai – kad toks manipuliavimas yra negalimas, ir tai leis šią vietą paversti vilniečių naudojama, miestui tinkančia erdve“, – situaciją savo „Facebook“ paskyroje komentavo R.Šimašius.
Vilniaus savivaldybė: „Tai ne mūsų kaltė“
Išplatintame pranešime spaudai Vilniaus savivaldybė pabrėžia, kad leidimo griauti pastatą išdavimą pristabdė ne savo iniciatyva.
„Dar balandžio mėnesį savivaldybė gavo Kultūros paveldo departamento prašymą neišduoti pastatui Giraitės g. 3 statybą leidžiančių dokumentų, kol departamentas apsispręs, ar pastatas Giraitės gatvėje yra kultūros vertybė. Taip pat buvo gautas Lietuvos architektų sąjungos kreipimasis dėl šio pastato išsaugojimo.
Savivaldybės paveldo komisija apsvarstė Lietuvos architektų sąjungos vertingųjų pastato savybių nustatymo aktą ir pasiūlė galutinį sprendimą priimti Kultūros paveldo departamentui“, – situaciją komentavo Vilniaus savivaldybės atstovai.
Ketino griauti
„Lidl“ atstovai teigia, kad jau buvo priėmę sprendimą dėl tolesnio teritorijos plėtojimo ir nutarę senąjį pastatą griauti, tačiau susidūrė su Lietuvos architektų sąjungos pretenzija.
„Parengę galimybių studiją ir priėmę sprendimus dėl tolesnio teritorijos plėtojimo nutarėme griauti senąjį pastatą, tačiau susidūrėme su neplanuotomis kliūtimis. Lietuvos architektų sąjunga adresavo mums pretenziją, kurioje rekomendavo pritaikyti senąjį pastatą naujai funkcijai, integruojant jį į būsimą kompleksą, Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos priėmė sprendimą dėl pastato apsaugos procedūrų inicijavimo, o netrukus po to Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė išduoti mūsų bendrovei leidimą griauti statinį“, – apie susiklosčiusią situaciją kalbėjo A.Gaižauskienė.
Tapo įkaitais?
Šiuo metu Giraitės g. esantis buvęs policijos pastatas yra įtrauktas į apleistų teritorijų sąrašą, o „Lidl“ atstovai teigia tapę situacijos įkaitais.
„Jaučiamės tapę situacijos įkaitais. Kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išbraukti mums priklausantį pastatą iš šio sąrašo: mes negalime sutvarkyti mums priklausančios teritorijos ne dėl to, kad būtume neatsakingi ar neūkiški, bet negaudami tam būtino pačios savivaldybės leidimo“, – sakė A.Gaižauskienė.
Jei pastatas taptų saugomas, jį būtų leidžiama tik remontuoti, išlaikant esamą išvaizdą. Be to, jis būtų saugomas kartu su jam priskirta teritorija, apie 2,2 ha žemės sklypu. Čia būtų draudžiama statyti bet ką, kas aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų pastatą ar trukdytų jį apžvelgti.
„Tai iš esmės keičia žemės sklypo panaudojimo galimybes, o drauge radikaliai mažina jo vertę. Žemės įstatymas numato, kad nustačius naujas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas – o nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės statusas ir yra specialioji žemės naudojimo sąlyga – valstybė turi visiškai atlyginti nuostolius turto savininkui. Šitaip susiklosčius aplinkybėms to ir siektume“, – sakė A.Gaižauskienė.
