„Kaimo parduotuvių apyvartą 50 proc. sudaro prekyba alkoholiu, – teigė Šunskų miestelyje (Marijampolės sav.) ir dar dviejuose kaimuose prekybos įmones turintis Romas Matulevičius. – Dvidešimt metų užsiimu šiuo verslu. Jei ne alkoholis, niekaip neišsiverstume.
Jei sumažėtų apyvarta, iš ko didintų pensijas, atlyginimus?
Politikai tokiais siūlymais tik reitingus sau kelia. Tai yra populizmas.
Aš nesu prieš specializuotas parduotuves, tačiau ir kitose turi būti nors nedaug alkoholio.“
R.Matulevičius teigė, kad Šunskuose esančioje parduotuvėje yra visokio alkoholio, tačiau brangūs gėrimai nėra paklausūs.
„Dažniausiai perkamas pigus vynas ir alus plastikiniuose buteliuose. Jaunimas mėgsta alų skardinėse“, – kalbėjo verslininkas.
Jis įsitikinęs, kad problema – ne lengvai prieinamas alkoholis, o jo vartojimo kultūra, kurios Lietuvoje beveik nėra.
„Reklamą drausk nedraudęs– ar mažiau gers? Valstybė praras daug pinigų, atsiras pilstukas, žmonės gers visokį brudą“, – neabejoja R.Matulevičius.
Kitos Šunskuose esančios parduotuvės savininkė Ramutė Kalinauskienė, paklausta, kas būtų su jos verslu, jei alkoholį būtų imta pardavinėti tik valstybinėse parduotuvėse, atsakė nesvarstydama: „Tektų uždaryti parduotuvę ir eiti namo.“
Verslininkė teigė, kad iš alkoholio gaunamos pajamos ir šiaip sumažėjo.
„Alkoholio dabar daug mažiau perka. Pajamos nebe tokios, kokios būdavo prieš dešimt metų. Sumažėjo gyventojų, dirbantieji mieste jame ir apsiperka.
Valstybinės parduotuvės neišgelbės – žmonės vis tiek ieškos išeities, pradės naminukę virti“, – teigė R.Kalinauskienė.
Šunskuose gyvenantis Antanas politikų siūlymą dėl alkoholio prekybos vertina blogai: „Visai negerai būtų. Reikėtų buteliuko į Marijampolę vienuolika kilometrų važiuoti.
Juk nieko bloga, jei penktadienį po darbo žmogus išgeria alaus? Aš ne apie alkoholikus kalbu.
Žmonės virs vienkiemiuose samanę, jei tvarka bus pakeista.“
Netoli Marijampolės kaime gyvenanti moteris irgi skeptiškai vertino politikų siūlomą būdą blaivinti Lietuvą.
„Mūsų kaime parduotuvė dirba iki 20 val. Kam vėlų vakarą prireikia cigarečių ar alkoholio, puikiai žino kaimo vietas, kuriose gali gauti“, – tikino moteris.
Dar keli pašnekovai prisipažino, kad retai perka alkoholinių gėrimų, todėl jiems nėra jokio skirtumo, kur svaigalai bus pardavinėjami. Savo mintis jie lyg susitarę baigė vienodu sakiniu: „Kas nori – gėrė ir gers.“ ˙
