„Šiuo metu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nagrinėja
klausimą, ar negrąžintos lėšos gali būti pripažintos indėliu –
teigiamo atsakymo tikimės 2017 metais. Tačiau 2016 metų lapkričio
24 dieną baigiasi 5 metų terminas ieškiniams dėl draudimo išmokos
pareikšti, todėl siekdami išnaudoti visas investuotojų gynimo
galimybes, ketiname inicijuoti dar vieną bylą“, – sakė Investuotojų
asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.
Pasak advokatų profesinės bendrijos „Fort“ teisininkės dr.
Aistės Samuilytės-Mamontovės, 2015 m. birželio 25 d. sprendime ESTT
nustatė, kad Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų
investuotojams draudimo įstatymas netinkamai įgyvendino direktyvą
dėl investuotojų kompensavimo sistemų.
„Draudžiamojo įvykio metu galiojęs įstatymas neteisėtai susiejo
draudimo išmokos mokėjimą investuotojams su vertybinių popierių
panaudojimu „be investuotojo valios“, tuo tarpu direktyvoje šis
klausimas traktuojamas gerokai plačiau. Lietuvos teismai emisijos
pirkėjus jau pripažino investuotojais, todėl galima teigti, kad
Europos Sąjungos teismui konstatavus netinkamą direktyvos
įgyvendinimą emisijos pirkėjai turi teisę į 22 tūkst. eurų
neviršijančią draudiminę išmoką kaip investuotojai“, – sakė A.
Samuilytė-Mamontovė.
„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 110 mln. eurų
akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš
naujos akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai
akcininkai – Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas, o
smulkieji investuotojai naujos akcijų emisijos galėjo įsigyti
beveik už 7,3 mln. eurų.
Investuotojų asociacija yra subūrusi daugiau kaip 250 žmonių
grupę, kurie už neišleistas „Snoro“ akcijas yra sumokėję beveik 1,6
mln. eurų.
2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo
„Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė
išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo
didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.