„Šiuo metu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nagrinėja klausimą, ar negrąžintos lėšos gali būti pripažintos indėliu – teigiamo atsakymo tikimės 2017 metais. Tačiau 2016 metų lapkričio 24 dieną baigiasi 5 metų terminas ieškiniams dėl draudimo išmokos pareikšti, todėl siekdami išnaudoti visas investuotojų gynimo galimybes, ketiname inicijuoti dar vieną bylą“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.
Pasak advokatų profesinės bendrijos „Fort“ teisininkės dr. Aistės Samuilytės-Mamontovės, 2015 m. birželio 25 d. sprendime ESTT nustatė, kad Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas netinkamai įgyvendino direktyvą dėl investuotojų kompensavimo sistemų.
„Draudžiamojo įvykio metu galiojęs įstatymas neteisėtai susiejo draudimo išmokos mokėjimą investuotojams su vertybinių popierių panaudojimu „be investuotojo valios“, tuo tarpu direktyvoje šis klausimas traktuojamas gerokai plačiau. Lietuvos teismai emisijos pirkėjus jau pripažino investuotojais, todėl galima teigti, kad Europos Sąjungos teismui konstatavus netinkamą direktyvos įgyvendinimą emisijos pirkėjai turi teisę į 22 tūkst. eurų neviršijančią draudiminę išmoką kaip investuotojai“, – sakė A. Samuilytė-Mamontovė.
„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 110 mln. eurų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas, o smulkieji investuotojai naujos akcijų emisijos galėjo įsigyti beveik už 7,3 mln. eurų.
Investuotojų asociacija yra subūrusi daugiau kaip 250 žmonių grupę, kurie už neišleistas „Snoro“ akcijas yra sumokėję beveik 1,6 mln. eurų.
2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.
