Ką reikėtų daryti, kad Lietuva mokesčių prasme būtų patraukli
užsienio investuotojams, Seime, kur pateiktas kitų metų valstybės
biudžeto projektas, susidomėjo liberalas Kęstutis Glaveckas. Jis
ministrės teiravosi, ar pelno mokesčio pakeitimas, kurį siūlo
Finansų ministerija, duos naudą.
Siekiant suvienodinti įmonių apmokestinimo sąlygas, Finansų
ministerija siūlo panaikinti Pelno mokesčio įstatymo 40(1)
straipsnį, pagal kurį buvo numatyta skirtinga apmokestinimo
sistema, priklausanti nuo to, ar pelno mokesčio mokėtojo akcininkai
yra fiziniai asmenys, ar kitos įmonės.
Pasak ministrės, pelno mokesčio dydis šiuo metu „nėra
drakoniškai didelis“, ir šis mokestis esą yra ne pagrindinė
priežastis, kodėl įmonės registruojamos kitose šalyse.
„Manau, kad, jeigu verslininkai galvoja, ar išvežė savo įmones
registruoti kažkur kitur, tai padarė ne dėl to, tai nebuvo
pagrindinė priežastis. Galvojant apie tai, kad verslui reikia
sudaryti palankią mokestinę bazę, mes, pirmiausia, turime galvoti,
kad mokesčių sistema turi būti labai aiški ir stabili ir lengva,
kad nebūtų jokių sunkumų mokėti tuos mokesčius“, – Seime kalbėjo R.
Budbergytė.
Finansų ministrės teigimu, nors daug yra padaryta, kad
verslininkai nebūtų užversti patikrinimais ar kitokiomis naštomis,
viskas dar nėra tobulai sustyguota.
R. Budbergytė siūlė galvoti,
kaip šalies verslininkams palengvinti biurokratinę administracinę
naštą, kurios, pasak ministrės, yra labai daug.
„Ta linkme turime dirbti ir sudaryti sąlygas verslui būti čia,
Lietuvoje. Mes turime viską padaryti, kad verslas neturėtų nė
mažiausio akstino palikti mūsų šalį“, – neabejojo finansų ministrė
ir vylėsi, kad prie to gali prisidėti ir naujasis parlamentas bei
Vyriausybė. Pasak jos, galbūt tai yra vienas iš būdų, kaip iš tiesų
paskatinti verslininkus savo verslus kurti Lietuvoje. Kita vertus,
R. Budbergytė prisipažino nematanti žymių tendencijų, kad Lietuvą
paliktų užsienio investuotojai.
Finansų ministerijos duomenimis, nors priėmus įstatymo projektą
galimi nežymūs valstybės biudžeto pajamų netekimai, tačiau
atsisakant Pelno mokesčio įstatymo 40 (1) straipsnio, pagal kurį
pelnas, kuris dėl lengvatų nebuvo apmokestintas jį uždirbus, turi
būti apmokestintas, jei skirstomas fiziniams asmenims, būtų
užtikrinama lygybė tarp skirtingų ūkio subjektų.
2017 metais prognozuojama gauti 15,7 proc. daugiau pajamų iš
pelno mokesčio, nei numatyta 2016 metų plane. Kitais metais iš
pelno mokesčio planuojama gauti 677,8 mln. eurų pajamų, arba 8,6
proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų. Tai sudaro 1,7
proc. BVP to meto kainomis.