Krovos apyvarta didėjo
„Šiemet Klaipėdos uoste jau perkrauta 29,8 mln. tonų krovinių – 3,4 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį, kai krova siekė 28,9 mln. tonų. Tuo tarpu kituose Baltijos uostuose šiemet krova sumenko vidutiniškai 3–3,6 mln. tonų“, – geresniais nei kaimynų rezultatais džiaugiasi KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Klaipėdos jūrų uosto terminalai itin našiai darbavosi rugsėjį – krauta 3,5 mln. tonų krovinių. Nors tai šiek tiek mažiau nei pernykštį rugsėjį, kai krova buvo apsoliučiai geriausias mėnesio rezultatas uosto istorijoje.
A.Vaitkus mano, kad galimybė pasiekti rekordinę metų krovos apyvarta yra reali: „Jeigu krovinių srautai nesumenks, išvengsime netikėtumų, 40 mln. tonų ribą turėtume peržengti. Tai būtų naujas atskaitos taškas ir aiškus signalas rinkai, jog Lietuvos jūrų uostas – vienas iš lyderių rytinėje Baltijos pakrantėje.
Klaipėdos uostas – vienintelis tarp Baltijos šalių, kur šiemet krova stabiliai augo. Pavyzdžiui, Rygoje per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, krovinių apyvarta sumažėjo 10,5 proc., Ventspilyje – net 20 proc., o Taline – 7,8 proc.
Tikisi pelningiausių metų
Pagal krovinių prieaugio tempus Klaipėda dabar yra trečia rytinėje Baltijos pakrantėje, žengianti įkandin didžiausių Rusijos uostų, kurių padėtis kitokia – jie įgiję valdžios privilegiją nedirbti konkurencinės aplinkos sąlygomis.
Tuo, pasak A.Vaitkaus, nereikėtų stebėtis – Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu nafta ir jos produktai, anglis, kitokie eksporto kroviniai specialiai nukreipiami į Ust Lugą ir kitus naujausius šios šalies uostus Suomijos įlankoje, aplenkiant Taliną, Rygą ir Ventspilį.
Krovos srautus laiku diversifikavęs Klaipėdos jūrų uostas priklausomybės nuo Rusijos rinkos – pernai buvo perkrauta 38,5 mln. tonų, o 2014 metais – 36,4 mln. tonų krovinių.
Šiemet dar labiau pagyvėjusi krova gerina KVJU direkcijos finansinę padėtį: pajamos iš uosto rinkliavų išaugo 5,9 proc. – jau surinkta 37 mln. eurų suma irgi yra naujas rekordas.
„Per pusmetį uosto pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 2 mln. eurų – iki 15 mln. eurų. Tikimės, kad šie metai bus pelningiausi“, – vylėsi KVJU direkcijos Ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis.
Baltarusiai atgaivins srautą
Klaipėdos jūrų uosto veiklos rezultatai, ko gero, būtų dar įspūdingesni, bet juos sumenkino šiemet kiek mažesnė birių trąšų krova. Pagrindiniai jų srautai driekiasi iš Baltarusijos.
Baltarusių trąšas krauna didžiausios uosto laivų krovos kompanijos – „Bega“, „Klasco“, Birių krovinių terminalas (BKT). Dalį BKT akcijų įsigijęs chemijos pramonės milžinas „Belkalij“ siekia aktyvinti savo produktų eksportą per Klaipėdą – numatomos naujos investicijos pietinėje uosto dalyje.
„Baltarusiai skelbia, kad padidins kalio trąšų gamybą ir eksportą. Jeigu krovos verslo partneriai įgyvendintų savo užmojus, greitai tai pajustume. Azoto trąšų paklausa mažėjo, bet kitais metais situacija galbūt keisis“, – kalbėjo KVJU direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Jūrų uosto vadovai krovinių prieaugį sieja su investicijomis į infrastruktūrą: pastatytas Suskystintųjų dujų (SGD) terminalas, į Švediją ir Vokietiją ratinę techniką su kroviniais bei keleivius plukdantys Danijos laivybos bendrovės „DFDS Seaways“ keltai švartuojasi naujame Centriniame Klaipėdos terminale.
Pajudintas laivas „Independence“
„Tikimės, jog savo padidėjusius pajėgumus išnaudos krovos bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ valdomas regioninis konteinerių skirstymo centras (HUB). Ten sumontuota galinga technika, didžiakrūviai laivai gali švartuotis prie naujų giliavandenių krantinių“, – kalbėjo A.Vaitkus.
KVJU direkcija sėkmingai vykdo dar vieną svarbią prievolę – tinkamai prižiūrėti uosto laivybos kanalą ir akvatoriją, kur plaukioja laivai. Kasmet iš uosto dugno reikia pakelti apie 100 tūkst. kubinių metrų dumblo ir smėlio sąnašų.
Šiemet pirmą kartą buvo pajudintas prie SGD terminalo prišvartuotas plaukiojantis dujų laivas-saugykla „Independence“ – reikėjo išvalyti ir po juo susikaupusias sąnašas.
Laikinai atjungtas nuo Lietuvos dujotiekių sistemos milžiniškas įrenginys patrauktas į šalį – žemsiurbės jau baigia išvalyti uosto akvatorijos ties Kiaulės Nugaros sekluma dugną, kur stovi „Independence“ – Lietuvos energetinės nepriklausomybės garantas.
Rengiasi gilinti Malkų įlanką
Pietinėje uoso dalyje numatyti didžiuliai Malkų įlankos gilinimo darbai. Perspektyvią KVJU teritoriją supa našiai dirbantys konteinerių, medienos, autotransporto, negabaritinio dydžių krovinių ir kitokių per Klaipėdą keliaujančių tranzito prekių krovos terminalai.
Bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ savininkai jau seniai prašo, kad KVJU direkcija pagilintų dar sovietmečiu statytas senas prieplaukas ir dokų duobes – tada įmonė galėtų priimti ir aptarnauti didesnės grizmlės laivus.
Tik pelninga veikla Klaipėdos jūrų uostui užtikrina stabilias pajamas, kurių reikia rekonstruoti senas krantines, valyti ir gilinti laivybos kanalą bei akvatoriją, gerinti navigacijos sąlygas siekiant dar geresnių krovos rezultatų.
„Ta pačia linkme žengia ir mūsų artimiausi kaimynai. Uostų veiklos dėsnis paprastas: teisingai paskirsčius ir investavus pelną, atsiranda galimybių sėkmingai dirbti, toliau plėtoti infrastruktūrą“, – aiškino M. Armonaitis.