Labai tikėtina, kad per pastaruosius šešerius metus Egėjo jūra į šalį atvykę dešimtys tūkstančių pabėgėlių suteikė šaliai lengvą, trumpalaikį stimulą. Iki šiol išleista šimtai milijonų eurų tiekiant pastogę, maistą ir pagalbą imigrantams ir prieglobsčio prašytojams laikotarpiu, kai valstybės lėšomis finansuojamos išlaidos buvo reguliariai mažinamos. Buvo pasamdyti tūkstančiai darbuotojų, nuo socialinių darbuotojų iki inžinierių, tiek iš tarptautinių, tiek ir nevyriausybinių organizacijų, taip pat vietiniai rangovai, kad padėtų apgyvendinti daugiau nei 60 tūkst. žmonių, įstrigusių Graikijos teritorijoje. Balandžio mėnesį vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad šio proceso poveikis Graikijos BVP yra kažkur tarp neutralaus ir 0,3 procentinio punkto.
Europos Komisija pranešė, kad patvirtino beveik 200 milijonų eurų finansavimą projektams, susijusiems su pabėgėlių krize Graikijoje šiais metais. Gal tai ir didelė suma, tačiau ji pasieks šalį tokiu metu, kai lėšų labai trūksta: vyriausybės investicijos per metus siekia vos 700 mln. eurų. Be to, Komisija prognozuoja 0,3 proc. ekonomikos smukimą 2016 m., todėl iš pagalbos projektų sulaukiamas finansavimas ir susijusi paklausa galėtų šį smukimą sumažinti.
Papildomas finansavimas yra gera žinia Graikijai, mėginančiai sureguliuoti savo finansus ir patenkinti kreditorius. Be to, nerimas, kad pabėgėliai atbaidys užsienio turistus, pasirodė perdėtas. 2016 m. turizmo apimtys pasieks numatytą tikslą.
