Labai tikėtina, kad per pastaruosius šešerius metus Egėjo jūra
į šalį atvykę dešimtys tūkstančių pabėgėlių suteikė šaliai lengvą,
trumpalaikį stimulą. Iki šiol išleista šimtai milijonų eurų
tiekiant pastogę, maistą ir pagalbą imigrantams ir prieglobsčio
prašytojams laikotarpiu, kai valstybės lėšomis finansuojamos
išlaidos buvo reguliariai mažinamos. Buvo pasamdyti tūkstančiai
darbuotojų, nuo socialinių darbuotojų iki inžinierių, tiek iš
tarptautinių, tiek ir nevyriausybinių organizacijų, taip pat
vietiniai rangovai, kad padėtų apgyvendinti daugiau nei 60 tūkst.
žmonių, įstrigusių Graikijos teritorijoje. Balandžio mėnesį
vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad šio proceso
poveikis Graikijos BVP yra kažkur tarp neutralaus ir 0,3
procentinio punkto.
Europos Komisija pranešė, kad patvirtino beveik 200 milijonų
eurų finansavimą projektams, susijusiems su pabėgėlių krize
Graikijoje šiais metais. Gal tai ir didelė suma, tačiau ji pasieks
šalį tokiu metu, kai lėšų labai trūksta: vyriausybės investicijos
per metus siekia vos 700 mln. eurų. Be to, Komisija prognozuoja 0,3
proc. ekonomikos smukimą 2016 m., todėl iš pagalbos projektų
sulaukiamas finansavimas ir susijusi paklausa galėtų šį smukimą
sumažinti.
Papildomas finansavimas yra gera žinia Graikijai, mėginančiai
sureguliuoti savo finansus ir patenkinti kreditorius. Be to,
nerimas, kad pabėgėliai atbaidys užsienio turistus, pasirodė
perdėtas. 2016 m. turizmo apimtys pasieks numatytą tikslą.