Visoje Europos Sąjungoje (ES) deficito ir BVP santykis lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 3,0 iki 2,4 proc.
Euro zonos vyriausybės skola BVP atžvilgiu per 2015 metus sumažėjo nuo 92,0 iki 90,4 proc. BVP. Visoje Europos Sąjungoje rodiklis nurodytu laikotarpiu smuko nuo 86,7 iki 85,0 proc.
2015 metais keturių ES vyriausybių biudžetuose registruotas perteklius – Liuksemburgo (1,6 proc.), Vokietijos (0,7 proc. BVP), Švedijos (0,2 proc. BVP) ir Estijos (0,1 proc. BVP).
Mažiausias biudžeto deficitas procentine BVP išraiška užfiksuotas Lietuvoje (0,2 proc. BVP), Čekijoje (0,6 proc. BVP), Rumunijoje (0,8 proc.) ir Austrijoje (1,0 proc.).
Šešiose ES narėse 2015 metais registruotas didesnis nei 3 proc. BVP deficitas: Graikijoje (7,5 proc. BVP), Ispanijoje (5,1 proc. BVP), Portugalijoje (4,4 proc. BVP) ir Didžiojoje Britanijoje (4,3 proc. BVP), Prancūzijoje (3,5 proc. BVP) ir Kroatijoje (3,3 proc. BVP).
Analizuojant vyriausybių skolas pastebėta, kad 2015 metų pabaigoje mažiausias rodiklis buvo registruotas Estijoje (10,1 proc. BVP), Liuksemburge (22,1 proc. BVP), Bulgarijoje (26,0 proc. BVP), Latvijoje (36,3 proc. BVP) ir Rumunijoje (37,9 proc. BVP).
Septyniolikoje ES valstybių narių vyriausybės skolos viršijo 60 proc. BVP. Aukščiausi rodikliai buvo registruojami Graikijoje (177,4 proc. BVP), Italijoje (132,3 proc. BVP), Portugalijoje (129,0 proc. BVP), Kipre (107,5 proc. BVP) ir Belgijoje (105,8 proc. BVP). Lietuvoje šis rodiklis siekė 42,7 proc. BVP.
2015 metais euro zonos vyriausybių išlaidos iš viso siekė 48,5 proc. BVP, o jų pajamos – 46,5 proc. BVP.
Visoje Europos Sąjungoje rodikliai atitinkamai sudarė 47,3 bei 44,9 proc. Abiejose zonose vyriausybių išlaidos ir pajamos per 2014-2015 m. laikotarpį sumažėjo.
