Iš jų 77,3 proc. nurodė, kad ši
praktika buvo jų mokymosi programos
dalis.
Daugiau nei pusė (58,3 proc.) nurodė, kad atlikdami
praktiką, negavo atlyginimo, 21,2 proc. – buvo įdarbinti ir gavo
atlyginimą, 20,5 proc. – mokydamiesi įgijo atlyginamo ir
neatlyginamo darbo patirties.
Statistikos departamento tyrimo duomenimis, 29,3 proc.
nesimokančio jaunimo, įgijusio vidurinį su profesine kvalifikacija
ar žemesnį išsilavinimą, nurodė, kad jie netęsia mokslų, nes jiems
pakanka įgyto išsilavinimo, 28,3 proc. – norėjo pradėti dirbti.
Vyrai dažniau nei moterys nurodė, kad jiems pakanka įgyto
išsilavinimo (atitinkamai 35,4 ir 18,2 proc.). Moterys dažniau nei
vyrai nurodė, kad toliau nesimokė dėl šeiminių priežasčių
(atitinkamai 24,7 ir 3,2 proc.).
Daugiau nei ketvirtadalis (28,2 proc.) 15-34 metų amžiaus
samdomųjų darbuotojų dabartinį darbą susirado padedami draugų,
giminių ar pažįstamų, 27,2 proc. – tiesiogiai kreipėsi į
darbdavius, 17,2 proc. – per skelbimus žiniasklaidoje ar internete.
Vyrai dažniau darbą susiranda padedami draugų, giminių ar pažįstamų
(30,5 proc.), moterys – tiesiogiai kreipdamosi į darbdavį (28,6
proc.).
Gyvenamąją vietą dėl darbo pakeitė 4,8 proc. dirbančių 15-34
metų amžiaus gyventojų. Vyrai buvo labiau linkę keisti gyvenamąją
vietą dėl darbo nei šio amžiaus moterys (atitinkamai 6,2 ir 3,3
proc.).
Septyni iš dešimties (69,8 proc.) nedirbančių šio amžiaus
gyventojų nurodė, kad nekeistų gyvenamosios vietos dėl darbo (66,2
proc. vyrų ir 73,2 proc. moterų).
Devynių iš dešimties (92,7 proc.) 15-34 metų amžiaus užimtų
gyventojų kelionė į darbą ar iš jo vidutiniškai trunka trumpiau nei
valandą (į vieną pusę).
Aštuoni iš dešimties (77,1 proc.)
nedirbančių šio amžiaus gyventojų nurodė, kad nesvarstytų darbo
pasiūlymo, jei kelionė į darbą truktų ilgiau nei valandą (į vieną
pusę).
