Iš jų 77,3 proc. nurodė, kad ši praktika buvo jų mokymosi programos dalis.
Daugiau nei pusė (58,3 proc.) nurodė, kad atlikdami praktiką, negavo atlyginimo, 21,2 proc. – buvo įdarbinti ir gavo atlyginimą, 20,5 proc. – mokydamiesi įgijo atlyginamo ir neatlyginamo darbo patirties.
Statistikos departamento tyrimo duomenimis, 29,3 proc. nesimokančio jaunimo, įgijusio vidurinį su profesine kvalifikacija ar žemesnį išsilavinimą, nurodė, kad jie netęsia mokslų, nes jiems pakanka įgyto išsilavinimo, 28,3 proc. – norėjo pradėti dirbti.
Vyrai dažniau nei moterys nurodė, kad jiems pakanka įgyto išsilavinimo (atitinkamai 35,4 ir 18,2 proc.). Moterys dažniau nei vyrai nurodė, kad toliau nesimokė dėl šeiminių priežasčių (atitinkamai 24,7 ir 3,2 proc.).
Daugiau nei ketvirtadalis (28,2 proc.) 15-34 metų amžiaus samdomųjų darbuotojų dabartinį darbą susirado padedami draugų, giminių ar pažįstamų, 27,2 proc. – tiesiogiai kreipėsi į darbdavius, 17,2 proc. – per skelbimus žiniasklaidoje ar internete.
Vyrai dažniau darbą susiranda padedami draugų, giminių ar pažįstamų (30,5 proc.), moterys – tiesiogiai kreipdamosi į darbdavį (28,6 proc.).
Gyvenamąją vietą dėl darbo pakeitė 4,8 proc. dirbančių 15-34 metų amžiaus gyventojų. Vyrai buvo labiau linkę keisti gyvenamąją vietą dėl darbo nei šio amžiaus moterys (atitinkamai 6,2 ir 3,3 proc.).
Septyni iš dešimties (69,8 proc.) nedirbančių šio amžiaus gyventojų nurodė, kad nekeistų gyvenamosios vietos dėl darbo (66,2 proc. vyrų ir 73,2 proc. moterų).
Devynių iš dešimties (92,7 proc.) 15-34 metų amžiaus užimtų gyventojų kelionė į darbą ar iš jo vidutiniškai trunka trumpiau nei valandą (į vieną pusę).
Aštuoni iš dešimties (77,1 proc.) nedirbančių šio amžiaus gyventojų nurodė, kad nesvarstytų darbo pasiūlymo, jei kelionė į darbą truktų ilgiau nei valandą (į vieną pusę).
