Pameistrys kartu ir mokosi, ir gauna algą iš darbdavio, pas kurį baigęs mokslus dirbs. Įgyti specialybę tokiu būdu šiuo metu siūlo 12 profesinio mokymo įstaigų, 5 darbo rinkos mokymo centrai, taip pat ne viena kvalifikuotus darbuotojus priimanti įmonė.
Padeda prisitaikyti prie rinkos
Nuo suvirintojo ar transporto mechanikos specialisto iki virėjo, kirpėjo ar net verslininko – šalies profesinio ugdymo įstaigose siūlomų specialybių daug ir įvairių. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad mokymąsi pameistrystės forma renkasi vis daugiau žmonių, nes tai ne tik galimybė įgyti išsilavinimą, bet kartu gauti ir darbo patirties.
„Nuolat keičiantis darbo rinkai pameistrystė – greičiausias būdas užsitikrinti darbo vietą: įgyti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti ir pradėti dirbti pagal norimą specialybę“, – teigia jis.
Toks mokymasis grįstas glaudžiu profesinio mokymo įstaigos ir darbdavio bendradarbiavimu ir yra ypač naudingas žmonėms, norintiems įgyti konkrečiai darbo vietai reikalingą kvalifikaciją. Darbdaviui ir pameistriui sudarius darbo sutartį, pameistrys įgyja visas darbuotojo teises: gauna sutartą atlyginimą, kasmetines atostogas, o mokosi pakaitomis tai profesinio mokymo įstaigoje, tai darbo vietoje. Pernai šiuo būdu specialybę įgijo apie 600 asmenų.
2015 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos švietimo ministrai pasirašė deklaraciją dėl pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje aljanso. Šiuo metu Baltijos šalys dalijasi gerąja profesinio mokymo sistemos reformų įgyvendinimo patirtimi ir ieško būdų, kaip padidinti mokymosi darbo vietoje galimybes.
Sprendžia įsidarbinimo problemas
S.Zybarto teigimu, mokymasis pameistrystės būdu didžiausią pridėtinę vertę sukuria dviem atvejais: kai suaugusieji jau yra įgiję bendrąsias kompetencijas ir nori keisti darbo profilį – įsidarbinti konkrečioje srityje, taip pat tiems, kuriems sunkiau įsitvirtinti darbo rinkoje.
„Lietuvoje yra nemažai suaugusiųjų, kurie gyvena tarsi užburtame rate, – jie nėra įgiję vidurinio išsilavinimo ir dirba nekvalifikuotus darbus. Dirbdami visą dieną tokie žmonės neturi kaip mokytis. Pameistrystė jiems gali tapti išeitimi, nes sudaroma mokymosi ir darbo sutartis, be to, yra galimybė likti dirbti pagal įgytą profesiją. Žmogus ir mokosi, ir kartu gauna atlyginimą iš darbdavio“, – sako jis ir prisimena, kaip negalėdamas mokytis su kitais mokykloje asmuo pasirinko pameistrystės formą ir tapęs motyvuotu darbuotoju liko sėkmingai dirbti vienoje statybų bendrovėje. Anot jo, nemenkas pameistrystės pranašumas – individualizuotas mokymas, leidžiantis geriau ir greičiau perprasti konkrečią sritį.
Norintieji mokytis pameistrystės būdu gali kreiptis į bet kurią profesinio mokymo įstaigą ir išsirinkę juos dominančią specialybę prašyti, kad mokymas būtų organizuotas būtent šia mokymo forma. Tais atvejais, kai ugdymo įstaiga to padaryti negali, ji turi pasiūlyti artimiausią įstaigą su mokinį dominančia programa.
Profesija per trumpesnį laiką
Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre pameistrystės būdu mokęsis Donatas Remeika įgijo JAVA programuotojo specialybę. Vaikinas pasakoja apie tokius mokymus sužinojęs atsitiktinai, bet ypač susidomėjęs galimybe norimą specialybę įgyti greičiau nei per metus.
„Pameistrystė – tiesus kelias į darbo rinką“, – sako Donatas, per 10 mėnesių tapęs JAVA programuotoju ir likęs dirbti mokymosi programą parengusioje įmonėje.
„Jau buvau įgijęs architekto bakalauro diplomą, stojau į Vilniaus Gedimino technikos universitetą mokytis programavimo, bet studijas sustabdžiau ir nuėjau mokytis pameistrystės būdu. Keturis mėnesius vyko teorinės paskaitos, po to – darbas įmonės viduje. Dalyvavome komandos gyvenime, turėjome, kas mus kuruoja, darbuotojai buvo labai geranoriški“, – prisimena vaikinas. Anot jo, didžiausia tokio mokymosi nauda – greitas įsiliejimas į rinką: „Geras būdas ko nors išmokti taupant laiką ar keičiant specialybę. Dar ketverius metus leisti universitete ir dirbti būtų gana sudėtinga. O čia – tiesus kelias į darbo vietą, mokymasis darbo metu. Universitete gauni teorinių žinių, o aš galėjau dalyvauti visame programinės įrangos kūrimo procese.“
Šią mokymosi formą vertina ir darbdaviai. JAVA programuotojo mokymus organizavusios „EIS Group Lietuva“ kokybės vadovė Julija Radvilavičienė sako, kad po universiteto specialistus reikia apmokyti, o pameistrystė leidžia pasamdyti darbuotoją iškart.
„Buvome vienintelė įmonė, kuri kartu su šiuo profesinio mokymo centru paruošė autorinę mokymo programą ir per trumpą laiką parengėme specialistus. Mūsų parengti specialistai stipresni nei studentai, kurie ateina iš universitetų, nes jau žino darbo specifiką. Turėjome galimybę pasikviesti dirbti jau motyvuotus, patyrusius žmones, pritapusius prie kolektyvo“, – sako J.Radvilavičienė.
Ką svarbu žinoti?
Asmenys gali kreiptis į bet kurią profesinio ugdymo įstaigą, kad jiems būtų suteikta galimybė mokytis pameistrystės būdu.
Norintieji mokytis turi pasirašyti trišalę profesinio mokymo sutartį su įmone ir mokymo įstaiga. Baigus mokymus pameistriui išduodamas valstybės pripažintas profesinio mokymo diplomas.
Parengta bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija
