Bendrovės teisininkas ir koncerno „Achemos grupė“ valdybos
pirmininko pavaduotojas Gintaras Balčiūnas BNS teigė, kad į
teismą įmonė kreipėsi liepos 20 dieną – teismas įmonės skundą
vėliau priėmė.
„Kreipėmės dėl Europos Komisijos 2013 metų sprendimo. Buvo
derinta valstybės pagalba, statant SGD terminalą ir, mūsų nuomone,
nebuvo atskleista visa informacija Komisijai. Pirmiausiai, kad buvo
atsisakyta leisti „Achemai“ statyti savo terminalą. Kaip žinome,
mokestis (už terminalą – BNS) buvo taikytas anksčiau, Europos
Komisija konstatavo, kad tas pažeidimas buvo, kad valstybės pagalba
nebuvo derinta su EK, tačiau vėliau Komisija suderino tą valstybės
pagalbą“, – BNS sakė G.Balčiūnas.
„Mūsų nuomone, dalis svarbios informacijos nebuvo atskleista
iš Lietuvos pusės. Tai, kad buvo atsisakyta „Achemai“ leisti
statyti terminalą, kita dalis, mūsų nuomone, ir pajėgumai jo
(Klaipėdos SGD terminalo – BNS) yra per dideli negu Lietuvai reikia.
Mūsų nuomone, nebuvo tiksliai atskleisti duomenys apie faktinį
naudojimą ir terminalo naudojimosi perspektyvas“, – kalbėjo
„Achemos“ advokatas.
Po maždaug pusmetį trukusio tyrimo EK 2013 metų lapkritį
pareiškė, kad 448 mln. eurų vertės bendra valstybės pagalba SGD
terminalo projektui neiškreips konkurencijos, o Lietuva galės
integruotis į ES dujų rinką. Tuometinis SGD terminalo operatorės
„Klaipėdos nafta“ vadovas, dabartinis energetikos ministras Rokas
Masiulis tuomet teigė, kad EK sprendimas yra „teisinės juostelės
perkirpimas“ ir antras pagal svarbumą įvykis, be terminalo veiklos
pradžios.
EK sprendimas leido valstybei garantuoti už Europos investicijų
banko (EIB) suteiktą 87 mln. eurų paskolą „Klaipėdos naftai“.
Tarp Komisijos vertintų valstybės pagalbos elementų buvo ir
terminalo statybos sąnaudos, įtrauktos į dujų tarifą, prievolė
per SGD terminalą tiekti 540 mln. kubų dujų per metus, krantinės
nuoma iš Klaipėdos uosto.
EK vertino ekonominį projekto pagrindimą, laivo-talpyklos nuomos
sąlygas ir išpirkimo galimybę, dujų tarifų struktūrą,
finansavimo modelį, projektą reglamentuojančių įstatymų bazę,
kitus aspektus.
2012 metų lapkritį Lietuvos dujų asociacija apskundė Lietuvą
EK dėl esą neteisėtos valstybės pagalbos ir kitų konkurenciją
iškraipančių SGD terminalo įstatymo nuostatų. Didieji šalies
dujų importuotojai buvo nepatenkinti vadinamąja 25 proc. taisykle
bei tuo, kad dalį terminalo statybos kaštų per perdavimo tarifą
turės padengti daugiausia dujų suvartojančios įmonės, pirmiausia
„Achema“, kuri 2012-ųjų rugsėjį irgi kreipėsi į EK dėl
vadinamosios 25 proc. taisyklės.
„Achemos grupė“ planavo Klaipėdoje statyti savo SGD
terminalą, tačiau 2012 metų vasarį šių planų atsisakė ir
nusprendė palaikyti valstybės statomą terminalą.
Įpareigojimus mokėti SGD terminalo mokesčius „Achema“
skundė ir Lietuvos teismuose. Bendrovė iki praėjusių metų
birželio nemokėjo privalomų terminalo išlaikymo mokesčių,
motyvuodama per didele finansine našta. Tačiau Konstituciniam
Teismui pernai balandį nutarus, kad įmonė privalo juos mokėti,
gamykla pernai iš viso sumokėjo apie 51,34 mln. eurų skolų už
2013-2015 metus.
Šių metų pradžioje skaičiuota, kad „Achema“ už
SGD terminalo išlaikymą per 2016 metus turėtų sumokėti apie
21,5 mln. eurų, tačiau kelis kartus perskaičiavus dedamąją,
bendrovė turėtų sumokėti mažiau – 17 mln. eurų.