Čia yra ką veikti ir atvėsus orams.
Muzikos gerbėjus labiausiai vilioja pernai lapkritį Liepojoje atidaryta moderni koncertų salė „Didysis gintaras“. Didžiojoje salėje – tūkstantis vietų. Čia rengiami garsiausių Latvijos ir užsienio atlikėjų koncertai.
O susiruošus į koncertą galima pasižvalgyti po Liepoją. Vienos dienos apžiūrėti visas įdomybes kažin ar užteks.
Vykstant nuo Klaipėdos vertėtų stabtelėti lietuvių pamėgtoje Papėje.
1999 metais prie Papės ežero Pasaulio gamtos fondas apgyvendino 18 laukinių žirgų. Tai pirmoji vieta Latvijoje, kurioje ganosi laukiniai gyvūnai, – dabar čia laisvai gyvena apie šimtą žirgų, tiek pat laukinių karvių – taurų.
Misdami žole, nendrėmis, krūmų lapais, medžių žieve jie skatina augalų vegetaciją, išretina krūmynus ir nendrynus, sudaro sąlygas kurtis kitoms gyvūnų rūšims.
Paprasčiausias būdas susipažinti su Liepoja, skaičiuojančia jau daugiau kaip 750 gyvavimo metų, savarankiškai – leistis į kelionę pagal sidabrines natas ant miesto šaligatvių. Stabtelėjus nurodytose vietose pagal iš turizmo centro pasiimtus lankstinukus galima rasti visus svarbiausius aplinkui esančius objektus ir jų aprašymus.
Natos nuves iki Rožių aikštės, kur buvo senasis turgus, Latvijos muzikantų šlovės alėjos su bronzinėmis plokštėmis, kuriose įamžintos žinomos Latvijos muzikos grupės ir atlikėjai, 50 hektarų ploto pajūrio parko, senojo uosto su promenada, garsiausios miesto bažnyčios – Švč.Trejybės liuteronų katedros, kurią garsina didžiausi pasaulyje mechaniniai vargonai, ir kitų įdomybių.
Bet kokiu laiku smagu pasivaikščioti beveik dešimt kilometrų besitęsiančiais balto smėlio plačiais paplūdimiais. Paplūdimio juosta – 50–80 metrų pločio.
Vasarą viską patogu apžiūrėti traukinuku, o ne sezono metu galima pasivažinėti tramvajumi.
Dėmesio vertas ir Liepojos ežeras – svarbi paukščių perėjimo ir migravimo vieta. Ežeras ir jį supančios pievos – gamtos draustinis, tačiau galima pasivaikščioti ilgu mediniu taku ir dairytis aplinkui nuo paukščių stebėjimo bokštų.
Karinis uostas – didžiausia Pabaltijo istorinė karinė teritorija, užimanti bene trečdalį Liepojos. Pradėtas statyti 1890 m. Rusijos caro Aleksandro II įsakymu, uostas buvo visiškai autonomiška teritorija su savo infrastruktūra, elektrine, vandentiekio stotimi, bažnyčia, mokykla.
Sovietmečiu tai buvo nepasiekiama teritorija net patiems Liepojos gyventojams.
Dabar daugiausiai lankytojų vilioja buvęs Karuostos garnizono kalėjimas. Paskutiniai buvusių kalinių užrašai ant kamerų sienų atsirado ne taip seniai – 1997 m.
Kalėjimą galima ne tik apžiūrėti, bet ir sudalyvauti realybės šou „Už grotų“ ar net pernakvoti kameroje.
Jėgas atgauti pavyks Liepojos olimpinio centro baseine ir SPA centre, o pasisemti emocijų – neseniai atidarytame nuotykių parke, kur įrengtos penkios skirtingo sudėtingumo trasos su 77 kliūtimis.
Nakvynės ir maitinimosi kainos Liepojos viešbučiuose ir kavinėse – panašios kaip ir Lietuvoje.