Tačiau apskritai baigiantis rudens sezonui, darbuotojų paklausa sumažėjo – darbdaviai per mėnesį įregistravo 29,2 tūkst. laisvų darbo vietų – 5,3 tūkst. mažiau nei rugsėjį. Darbo pasiūlymų skaičius labiausiai smuktelėjo pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, statybininkams, mechanikos inžinieriams ir virėjams.
Lietuvos darbo biržos duomenų registre lapkričio 1 d. buvo 130,1 tūkst. bedarbių – tai sudarė 7,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Spalį į darbo rinką integruota 27,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Iš jų beveik 14,8 tūkst. bedarbių per mėnesį padėta įsidarbinti Darbo biržų specialistams aktyviai bendradarbiaujant su darbdaviais . Savarankiškos veiklos, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėnesių, ėmėsi 7,7 tūkst. bedarbių.
Pasiūlymus dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse priėmė 5,3 tūkst. nedirbančių gyventojų, iš jų daugiausia – 2 tūkst. nusiųsta į viešuosius darbus, į profesinį mokymą – 1,9 tūkst. ir įdarbinta subsidijuojant – 0,5 tūkst.
Darbo birža nuo metų pradžios į darbo rinką sugrąžino 271 tūkst. darbo ieškančių žmonių: įdarbino 147,3 tūkst., į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiuntė 49,9 tūkst., veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 73,9 tūkst. bedarbių.
Praėjusį teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 21,6 tūkst. darbo ieškančių žmonių.
Lapkričio 1 d. daugiausia darbingo amžiaus gyventojų buvo Lazdijų r. – 14,2 proc., Kalvarijos – 13,9 proc. ir Ignalinos r. – 13,7 proc.) savivaldybėse.
Mažiausias nedarbas registruotas Kretingoje – 4 proc., Elektrėnuose – 4,2 proc. ir Birštone – 4,4 proc. Visuose didžiausiuose šalies miestuose nedarbo rodiklis buvo žemesnis už šalies vidurkį: aukščiausias buvo Panevėžyje – 6,6 proc., žemiausias – Šiauliuose – 4,8 proc.
