PSIG tyrimų duomenimis, Rusijai tenkanti Estijos eksporto už Europos Sąjungos ribų dalis 2015 metais, palyginus su 2013-aisiais, sunyko 12,7 procentinio punkto.
Ši Latvijos eksporto dalis per dvejus metus sumažėjo 10,7 procentinio punkto, Lietuvos – 9,1 punkto, Slovakijos – 7,7 punkto, Čekijos – 7,3 punkto, Lenkijos – 7,2 punkto, Suomijos – 7,1 punkto.
„Mes nenustatėme koreliacijos tarp šalių patiriamų ekonominių nuostolių ir to, kiek jos aktyviai pasisako už arba prieš sankcijas.
Nors Graikijos ir Italijos netektys bene mažiausios, šios dvi valstybės yra didžiausios sankcijų atšaukimo idėjos puoselėtojos.
Tuo tarpu atkakliausios sankcijų šalininkės – Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija – skaičiuoja didžiausius nuostolius dėl eksporto į Rusiją sumažėjimo“, – ataskaitoje cituojama PSIG vyresnioji analitikė Erica Moret.
Mažiausiai ES dėl to nukentėjo Didžioji Britanija – Rusijai tenkanti jos eksporto už ES ribų dalis per dvejus metus aptirpo tik 0,6 procentinio punkto.
Toliau rikiuojasi Portugalija (0,7 punkto), Graikija ir Airija (1 punktas), Italija (2,2 punkto), o šio rodiklio visoje ES vidurkis yra 2,8 punkto.
Ataskaitos išvadose pažymima, jog sankcijų atšaukimas gali turėti neigiamų padarinių ES vienybei, jei jos bus atšauktos taip ir pasiekus politinių pasekmių.
Prekybinį embargą Rusija paskelbė 2014 metų rugpjūtį, reaguodama Vakarų demokratijų sankcijas, įvestas po Krymo aneksijos.
Pirmaisiais Rusijos sankcijų galiojimo metais jos buvo taikomos kai kuriems maisto produktams iš JAV, ES, Australijos, Norvegijos ir Kanados. Po metų šį valstybių sąrašą papildė prie antirusiškų sankcijų prisijungusia Albanija, Juodkalnija, Islandija, Lichtenšteinas, o nuo 2016-ųjų – Ukraina.
