PSIG tyrimų duomenimis, Rusijai tenkanti Estijos eksporto už
Europos Sąjungos ribų dalis 2015 metais, palyginus su 2013-aisiais,
sunyko 12,7 procentinio punkto.
Ši Latvijos eksporto dalis per dvejus metus sumažėjo 10,7
procentinio punkto, Lietuvos – 9,1 punkto, Slovakijos – 7,7
punkto, Čekijos – 7,3 punkto, Lenkijos – 7,2 punkto, Suomijos –
7,1 punkto.
„Mes nenustatėme koreliacijos tarp šalių patiriamų
ekonominių nuostolių ir to, kiek jos aktyviai pasisako už arba
prieš sankcijas.
Nors Graikijos ir Italijos netektys bene
mažiausios, šios dvi valstybės yra didžiausios sankcijų
atšaukimo idėjos puoselėtojos.
Tuo tarpu atkakliausios sankcijų
šalininkės – Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija – skaičiuoja
didžiausius nuostolius dėl eksporto į Rusiją sumažėjimo“, –
ataskaitoje cituojama PSIG vyresnioji analitikė Erica Moret.
Mažiausiai ES dėl to nukentėjo Didžioji Britanija – Rusijai
tenkanti jos eksporto už ES ribų dalis per dvejus metus aptirpo tik
0,6 procentinio punkto.
Toliau rikiuojasi Portugalija (0,7 punkto),
Graikija ir Airija (1 punktas), Italija (2,2 punkto), o šio rodiklio
visoje ES vidurkis yra 2,8 punkto.
Ataskaitos išvadose pažymima, jog sankcijų atšaukimas gali
turėti neigiamų padarinių ES vienybei, jei jos bus atšauktos taip
ir pasiekus politinių pasekmių.
Prekybinį embargą Rusija paskelbė 2014 metų rugpjūtį,
reaguodama Vakarų demokratijų sankcijas, įvestas po Krymo
aneksijos.
Pirmaisiais Rusijos sankcijų galiojimo metais jos buvo taikomos
kai kuriems maisto produktams iš JAV, ES, Australijos, Norvegijos ir
Kanados. Po metų šį valstybių sąrašą papildė prie
antirusiškų sankcijų prisijungusia Albanija, Juodkalnija,
Islandija, Lichtenšteinas, o nuo 2016-ųjų – Ukraina.