„Skalbimo mašiną atvežė tik prieš porą dienų, o dušo išvis neturime, nežinome, kur praustis. Mėnesį gyvename be pinigų, jau kiti ir valgyti nebeturi, eina prie konteinerių...“ – lrytas.lt pasakojo Danijoje su vyru įstrigusi Giedrė.
Žadėjo uždarbį
Nusprendusi su vyru užsienyje šiek tiek užsidirbti, Giedrė įdėjo skelbimą į internet, kad dažytojų brigada ieško darbo. Ilgai laukti nereikėjo – tuojau atsirado darbdavys, įmonė „Erlonesa“, Danijoje siūlanti geras darbo sąlygas ir didelę algą.
Išvykti reikėjo tuojau pat – darbai nelaukia. Rugsėjo 30 d. į Daniją išvyko Giedrės vyras. „Įmonės direktorius Aleksandras su darbų vadovu pasiėmė tris mūsų brigados žmones. Mašinoje taip pat buvo vienas vyras iš Klaipėdos ir moteris iš Telšių“, – pasakojo Giedrė. Ji pati su dar 5 vyrais į Daniją atvyko spalio 17 d.
Nesklandumai prasidėjo iš karto. „Darbų buvo daugiau, nei žadėta, todėl pradėjo kilti tam tikrų įtarimų. Avansą žadėjo sumokėti išdirbus dvi savaites, bet pinigų niekas negavo. Kuo toliau, tuo labiau direktorius nenorėjo bendrauti, liepė tik dirbti, o pinigus žadėjo vėliau“, – pasakojo moteris.
Giedrė teigė, kad jų brigada sąžininga, todėl atliko visus darbus, dėl kurių buvo sutarta. Pirmieji atvykėliai dirbo mėnesį ir savaitę, pati Giedrė – tris savaites. Nė vienam darbuotojui nebuvo sumokėta.
Įstrigo Danijoje
Negana to, sąlygos, kuriomis lietuviams reikia gyventi, – nepavydėtinos. „Gyvename beveik statybose. Už kelių metrų tame pačiame pastate vyksta griovimo darbai. Turime virtuvę ir vieną tualetą tiek žmonių, skalbimo mašiną atvežė tik prieš porą dienų, o dušo išvis neturime, nežinome, kur praustis.
Mėnesį gyvename be pinigų, jau kiti ir valgyti nebeturi, eina prie konteinerių...“ – pasakojo moteris.
Nuo šios savaitės lietuviai į darbą nebeina. „Pasakėme, kad norime išeiti iš šios įmonės. Dabar laukiame, kol direktorius atvažiuos iš Lietuvos ir atsiskaitys. Bet dabar jau žinome daug informacijos apie direktorių ir turime mažai vilties, kad su mumis atsiskaitys“, – nusivylusi kalbėjo Giedrė.
Skundų jūra
Giedrės teigimu, įmonei, pasiūliusiai lietuviams darbus, vadovauja Aleksandras Bogdelis. Įvedus šio žmogaus vardą ir pavardę į „Google“ – daug klausimų nebekyla.
Anksčiau A.Bogdelis vadovavo įmonei „Bogdelis ir ko“, ji veikė 2006–2014 m.
Įvairiuose interneto portaluose galima rasti atsiliepimų net nuo 2010 m. Žmonės skundžiasi, kad A.Bogdelis juos apgavo.
„Tokio apgaviko dar nebuvau sutikęs, tik nebandykite važiuoti į tą Belgiją, nes paliksite biedni ir basi“, – rašoma 2011 m. rašytame atsiliepime.
„Dar dabar dirbu, nėra kaip parvažiuoti, nes neduoda pinigų“, – panašiu metu rašė kitas vartotojas.
„Išmūrijome visą namą, jau ir žmonės gyvena, bet A.Bogdelis dar neatsiskaitė. Skelbiasi, kad išvykęs į Belgiją, nes jau Lietuvoje neberanda darbininkų. Jau yra tiek įsiskolinęs žmonėms, ateis pavasaris, vyksime prie jo namų piketų rengti, kitos išeities nėra“, – panašių atsiliepimų galima rasti daug.
Nauja įmonė, tos pačios bėdos
Šiemet buvo įkurta kita įmonė – „Erlonesa“. Vardas naujas, tačiau atsiliepimai apie bendrovę labai panašūs.
„Žmones, žinau, kad ši įmonė nemoka pinigų. Šiuo metu esu išvykęs į Daniją ir jau savaitę atlikę darbus laukiame pinigų ir direktoriaus. Darbininkai neturi pinigų grįžti namo. Susisiekus su direktoriumi tik pažadai, kad ryt poryt atvyksta paimti žmonių ir atsiskaityti, bet čia tik pažadai“, – toks atsiliepimas paliktas visai neseniai.
„Atkreipkite dėmesį į komentarus, nes šie visi komentarai ne šiaip sau, nė vienas negavo pinigų – dirbi, kol turi ką valgyti, ir paskui lieki basas, kol galiausiai tenka rinkti iš oro, kad bent sugrįžtum namo į Lietuvą“, – rašo kitas vartotojas.
33 įmonės
Tiesa, oficialiai įmonei „Erlonesa“ vadovauja ne A.Bogdelis, o Vytautas Šileikis. Į redakciją besikreipusios skaitytojos teigimu, jis – A.Bogdelio svainis, savo vardu tiesiog įregistravęs A.Bogelio įmonę.
Su V.Šileikiu susisiekti redakcijai nepavyko, tačiau ieškant jo telefono numerio buvo pastebėtas kitas įdomus dalykas.
Yra įregistruotos net 33 įmonės, kurios visos veikia tuo pačiu adresu Vilniuje ir visoms joms vadovauja V.Šileikis. Gali būti, kad iš tikro tokių įmonių gali būti dar daugiau – yra nemažai įmonių, kurių adresas nenurodytas, bet jų direktorius taip pat yra V.Šileikis.
Galbūt visa tai – sutapimas ir yra ne vienas Vytautas Šileikis, bet 33 įmonės vienu adresu tikrai neprimena atsitiktinumo. „Handelita“, „Olridenta“, „Inteza“, „Nautela“, „Enaka“, „Koseba“ – registruotos įmonės užsiima įvairia veikla – nuo kelionių iki statybų ar maisto.
Vadina melu
Kai susisiekėme su A.Bogdeliu, jis lrytas.lt situaciją komentavo trumpai: „Meluoja.“ „Šiandien viską gavo ir nieko. Viską šiandien gavo žmonės“, – sakė jis.
Paklausus, ar meluojama ir dešimtyse atsiliepimų apie A.Bogdelį ir jo įmones, vyras tikino, kad visiems darbuotojams algas moka laiku: „Nu tai kas, atsiliepimus? Aš esu padavęs į teismą, kad išsiaiškintų, kaip ten yra. Visiems darbuotojams yra sumokėti pinigai, žmogės dirba dvi tris savaites, jau jiems reikia pinigų išmokėti – dar laikas neatėjo.“
Dar kartą susisiekus su Giedre, ji patvirtino, kad pinigus gavo. Tiesa – ne visus.
„Lapkričio 7d. išvažiavo atgal į Lietuvą. Susitikome Lenkijoje su direktoriumi ir jis atsiskaitė nepilnai. Likusių pinigų turbūt nebeatgausime“, – sakė ji.
Moteris pasakojo, kad Danijoje bendravo su advokatu, kuris bandė padėti, bet nieko padaryti negalėjo – pagal pasirašytą darbo sutartį darbdavys atsiskaitė.
„O ką žadėjo žodžiais įrodyti niekaip negalime. Patys blogai padarėme, kad pasirašėme tokią sutartį, žodžiu sutarę visai kitaip“, – apgailestavo ji.
Padėti gali Darbo ginčų komisija
Iš atsiliepimų internete panašu, kad Giedrė nėra vienintelė, kuri jaučiasi apgauta į užsienį dirbti ją išsiuntusio darbdavio.
Lietuvos darbo inspekcijos Teisės skyriaus vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Aro Petrevičiaus teigimu, Lietuvoje registruotos įmonės gali siųsti savo darbuotojus į užsienio įmones, tačiau turi laikytis konkrečiose šalyse galiojančių taisyklių. „Kalbant apie Daniją, įmonės, norėdamos siųsti savo darbuotojus teikti paslaugų, prieš pradedant darbus Danijoje, turi užpildyti tam tikras elektronines deklaracijas ir taip iš anksto pranešti kompetentingoms institucijoms apie darbuotojų komandiravimą“, – sakė jis.
Giedrė pasakojo, kad apie jokius leidimus kalbama nebuvo, taigi neaišku, ar šių reikalavimų įmonėje buvo laikomasi.
Darbo inspekcijos vadovas akcentavo, kad komandiravimo laikotarpiu darbdavys turi taikyti būtent Danijoje nustatytus reikalavimus dėl minimaliojo darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, darbų saugos reikalavimų.
„Atsižvelgiant į tai, kad Danijoje nėra darbo ginčų komisijų, į kurias darbuotojas galėtų kreiptis dėl neišmokamo atlyginimo, be to, Danijoje nėra įstatymu nustatytų minimaliųjų darbo užmokesčio normų – pažeistų teisių gynimas gali būti išties komplikuotas“, – situaciją komentavo A.Petrevičius.
Tokiu atveju lieka dvi išeitys – kreiptis į profesinę sąjungą arba ginčą spręsti grįžus į Lietuvą – kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
„Komandiruotas darbuotojas Darbo ginčų komisijos turėtų prašyti priteisti ne tik neišmokėtą darbo užmokestį, bet ir dienpinigius (šiuo metu šis dydis siekia 57 eurus už kiekvieną Danijoje praleistą kalendorinę dieną, įskaitant ir poilsio ar švenčių dienas), taip pat patirtas kelionės iš/į Lietuvą bei apgyvendinimo komandiruotės metu išlaidas“, – pasakojo A.Petrevičius.
Ir nors dažnai pasigirsta kalbų apie užsienyje pačių lietuvių apgautus tautiečius, į Darbo ginčų komisiją žmonės kreipiasi retai: „Darbo ginčų komisijos negauna daug prašymų priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, kai darbuotojai buvo komandiruojami į užsienį, tačiau praktikos, kai pasitelkus Darbo ginčų komisiją buvo priteistas atlyginimas už darbą užsienyje, yra.“
