Per praėjusius metus jų bendrovė nustatė
net 450, arba 30 proc. daugiau nei 2014-aisiais. Tarp tokių atvejų
išsiskyrė draudimo bendrovės nustatytos 65 avarijos, kurias, kaip
įtariama, vairuotojai sukėlė tyčia ir kaip aukas įtraukdami kitus
eismo dalyvius.
„Per pastaruosius kelerius metus esame užfiksavę atvejų, kai
tas pats vairuotojas į identišką įvykį toje pačioje miesto vietoje
pateko daugiau kaip penkiolika kartų.
Akivaizdu, kad tokiais
atvejais veikiama pagal iš anksto gerai apgalvotą schemą, puikiai
išmanomos kelių eismo taisyklės ir naudojamasi kitų eismo dalyvių
neatsargumu. Išprovokavus avariją, siekiama įrodyti kuo didesnę
žalą“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų valdymo skyriaus vadovė
Viktorija Katilienė.
Pasak V. Katilienės, net įvykus nedideliam susidūrimui bandoma
įrodyti, kad automobiliui padaryta žala sudaro apie tūkstantį eurų,
draudimo išmoką tokie klientai pageidauja gauti grynaisiais
pinigais, ją gavę automobilio dažniausiai net nesuremontuoja, o
toliau naudoja sukčiavimo schemose.
„Lietuvos draudimo“ atstovė atskleidžia tris labiausiai paplitusias tyčinių avarijų vietas ir
situacijas.
Žiedinės sankryžos yra pagrindinė tyčinių avarijų sukėlėjų
veikimo vieta didmiesčiuose. Dėl intensyvaus eismo srauto,
prastesnio matomumo ir sudėtingo manevravimo didesnės žiedinės
sankryžos yra palanki vieta sukelti nedidelius eismo įvykius. Kaip
pažymi V. Katilienė, tyčinių avarijų sukėlėjai žiedinėse sankryžose
dažniausia atsitrenkia į kito automobilio šoną, kai šis bando
rikiuotis į išorinę juostą ar išvažiuoti iš sankryžos pasirinkęs
netinkamą juostą.
„Norint išvengti eismo įvykių žiedinėse eismo sankryžose,
vairuotojams reikėtų laikytis kelių eismo taisyklių ir susilaikyti
nuo skubių manevrų. Be to, kadangi kai kuriose žiedinėse sankryžose
galioja specifinis ženklinimas, nepamiršti į tai atsižvelgti prieš
įvažiuojant į tokią sankryžą“, – sakė „Lietuvos draudimo“ atstovė.
Staigus stabdymas nepaliekant laiko iš galo važiuojančio
automobilio vairuotojui sureaguoti yra kita klasikinė tyčinės
avarijos schema. Kartais šioje schemoje gali dalyvauti ne vienas, o
keli automobiliai.
Pavyzdžiui, vienas automobilis važiuoja prieš
nusižiūrėtą „taikinį“, kitas prisiartina iš šono, kad neleistų
atlikti išvengiamojo manevro, o trečiasis staigiai užlenda prieš
pirmąjį ir sukuria situaciją, kad visiems automobiliams reiktų
staigiai stabdyti. Beje, toks tyčinių avarijų metodas yra paplitęs
ir Vakarų šalyse.
„Tokiose situacijose beveik visada kaltu laikomas į automobilio
galą atsitrenkęs vairuotojas, nes jis nesilaikė saugaus atstumo.
Todėl pagrindinis patarimas – priešais važiuojantį automobilį
visada pasilikti užtektinai vietos sustoti. Pastebėjus įtartiną
situaciją ar provokuojantį elgesį rekomenduojama sumažinti greitį“,
– patarė V. Katilienė.
Manevro ne pagal pirmumo teisę situacijoje pasipelnyti iš
avarijos siekiantys vairuotojai naudojasi kitų eismo dalyvių
naivumu ir apsimeta itin paslaugiais.
Tai atvejai, kai vairuotojas
nori pasukti į kairę arba išsukti iš šalutinio kelio, tačiau turi
praleisti tiesiai arba pagrindiniu keliu važiuojančius
automobilius. Prie tokio eismo dalyvio priartėjęs galimos avarijos
iniciatorius stabteli ir paslaugiai pasiūlo jį praleisti duodamas
ženklą šviesomis ar gestais.
Kai pirmo automobilio vairuotojas ima
atlikti manevrą, kitas automobilis netikėtai pajuda ir sukelia
nedidelę avariją. Todėl tokiais atvejais reikėtų įvertinti kito,
pagrindine kryptimi važiuojančio eismo dalyvio intencijas ir
nepamiršti vadovautis kelių eismo taisyklėmis.
Tyčinių avarijų sukėlėjai taip pat gali dažnai siūlyti
„pasigailėti“, susitarti vietoje neiškvietus policijos ar
neužpildžius eismo įvykio deklaracijos. Pasak V. Katilienės, tokiu
būdu niekuo dėti vairuotojai įveliami į galimai nusikalstamas
schemas ir, išaiškėjus įvykio detalėms, jie gali būti įtraukti į
teisėsaugos tyrimą bei tapti baudžiamųjų bylų dėl sukčiavimo
dalyviais.
Pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos
draudimas“ savo paslaugas teikia pusei milijono privačių ir verslo
klientų ir per metus atlygina klientams žalų už daugiau nei 70 mln.
eurų. Bendrovėje dirba daugiau nei 1100 darbuotojų. „Lietuvos
draudimas“ keturis kartus iš eilės pelnė „Geriausio darbdavio“
apdovanojimą, 2013 metais buvo pripažintas geriausiu Vidurio ir
Rytų Europos darbdaviu.