Naujų valdančiųjų užmojai – ekonomika be vietos lupikavimui ir švaistymui

Koalicijos partneriai programoje įsipareigoja pertvarkyti mokesčių ir pensijų sistemas bei pagerinti jų administravimą, griežtinti biudžeto balanso ir valstybės skolos rodiklius, racionaliai naudoti viešojo sektoriaus išlaidas, taikyti kaštų ir naudos analizę vertinant investicijas, didinti finansinį savivaldybių savarankiškumą, mažinti alkoholio ir tabako prieinamumą.

Vyriausybės programos projekte numatoma supaprastinti mokesčių skaičiavimo tvarką ir nustatyti du mokesčius – gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris apjungtų dabartinį GPM, privalomąjį sveikatos draudimo (PSD) ir dalį socialinio draudimo mokesčių, ir pensijų draudimo mokestį (PDM).

GPM būtų skaičiuojamas nuo visų asmens pajamų, išskyrus senatvės ir kitas pensijas, o PDM – nuo visų pajamų, išskyrus kapitalo ir investicijų pajamas, senatvės ir kitas pensijas. Nurodoma, kad GPM ir PDM bus skaičiuojami nuo viso automatiškai perskaičiuoto darbo užmokesčio, neskirstant jo į „darbuotojo“ ir į „darbdavio“.

Konkretūs naujų mokesčių tarifai programoje nenurodomi, tačiau „valstiečių“ lyderiai žiniasklaidai yra minėję, kad naujasis GPM tarifas turėtų siekti 29 proc., o PDM tarifas – 9 proc.

 LVŽS partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis taip pat teigė, kad gaunantiems didesnį kaip 1 tūkst. eurų atlyginimą (iki mokesčių), GPM tarifas gali būti 4 punktais didesnis.

Apie galimybę įvesti progresinius mokesčius užsimenama ir Vyriausybės programos projekte, tačiau šiuo atveju nurodoma, kad tokia galimybė bus svarstoma tik ilgalaikėje perspektyvoje, kai tam bus palanki visuomenės nuomonė.

Ketinama nustatyti automatiškai indeksuojamą metinį bazinį asmens neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), taip pat atitinkamais koeficientais koreguojamą vaiko NPD.

GPM lengvatos būtų taikomos tik įmokomis į kaupiamuosius pensijų fondus, studijų paskoloms bei palūkanoms, taip pat pirmojo būsto paskolų palūkanoms, nustatant kasmet indeksuojamą papildomą bendrą NPD.

Vyriausybės programos projekte ketinama riboti naujas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, dauguma kurių, anot programos rengėjų, nėra socialiai teisingos, neša ribotą naudą galutiniam vartotojui ir didina valstybės biudžeto deficitą.

Konkrečiau apie šias lengvatas nepasisakoma, taip pat nekalbama ir apie PVM lengvatą centriniam šildymui, kurią Seime dabar siūloma pratęsti iki 2017 metų birželio 1 dienos.

Taip pat planuojama mažinti ir supaprastinti juridinių asmenų ir verslo formų teisinę ir mokestinę įvairovę, nes ji didina galimybę išvengti mokesčių ir brangina sistemos administravimą, įvesti specialius pajamų mokesčius draudimo sektoriuje, kurie jau ilgą laiką taikomi daugelyje ES valstybių.

Ketinama griežčiau reglamentuoti įmonių lėšų naudojimą jų vadovų asmeniniams poreikiams, stiprinti grynųjų pinigų apyvartų stebėjimą ir finansinį skatinimą naudotis elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis, taip siaurinant galimybes veikti šešėlyje.

Bet kokius mokestinio reguliavimo pakeitimus numatoma priimti prieš metus iki jų įsigaliojimo.

Planuojama keturių pakopų pensijų sistema

Planuojama sukurti naują keturių pakopų pensijų sistemą, kuo greičiau priimti sprendimus, kurie padėtų išspręsti itin aktualias socialinio draudimo problemas. Programos projekte užtikrinama, kad pensijos nebus atimamos ar mažinamos.

Pirmą pakopą sudarytų pagrindinė visiems vienoda ir automatiškai indeksuojama pensija būtų mokama iš valstybės biudžeto, ją finansuojant GPM ir kitomis mokestinėmis įplaukomis, antrą – „Sodros“ einamųjų mokėjimų pensija, sudaryta apskaitos vienetų pagrindu ir automatiškai indeksuojama, ji priklausytų nuo sumokėtų įmokų, be išmokų „lubų“.

Antros pakopos pensija būtų finansuojama PDM lėšomis.

Trečiajai pakopai ketinama priskirti profesinę kaupiamąją pensiją, finansuojamą savanoriškomis darbdavio ir gyventojo įmokomis, kurioms nebūtų taikomi pajamų ir pelno mokesčiai.

Anot programos rengėjų, šiuo metu ši grandis nėra išplėtota, todėl darbdaviai ir darbuotojai bus skatinami naudotis šia galimybe.

Ketvirtą pakopą sudarytų privati kaupiamoji asmens pensija, apjungianti dabartinę antrą ir trečią pakopas. Ši pensija būtų finansuojama asmens įmokomis, kurioms būtų taikomas papildomas NPD.

Nedelsiant ketinama perkelti iš „Sodros“ balanso susikaupusią skolą į valstybės biudžetą, taip sustabdant palūkanų už šią skolą mokėjimą, nes jos mažina galimybes didinti pensijas.

Kol bus pertvarkyta pensijų sistema, „Sodrai“ numatoma skirti asignavimus iš valstybės biudžeto sumokamoms įmokoms į antrosios pakopos pensijų fondus kompensuoti.

Nuo 2017 metų liepos 1 dienos ketinama padidinti vidutinę senatvės pensiją apie 40 eurų, iki kitų metų vidurio – baigti pensijų kompensavimsą, nes visos tam reikalingos lėšos buvo numatytos dar 2014 ir 2015 metų „Sodros“ biudžete.

Siekiant sustiprinti „Sodros“ tarybos kompetenciją, numatoma pakviesti ekonomikos ekspertus, taip pat ir iš Skandinavijos šalių, suteikti tarybai teisę tvirtinti arba atmesti jos biudžeto projektus ir priimti kitus su fondo valdymu susijusius sprendimus.

Ateityje ketinama įkurti Pensijų tarybą, kurioje dirbtų pensijų ekonomikos ekspertai ir aktuarai.

Taip pat ketinama Europos Sąjungos lygmeniu įtvirtinti nuostatą, jog valstybės, kuriose dirba ir mokesčius moka kitos ES valstybės piliečiai, su pastarąja dalintųsi jos piliečių pajamų mokesčiais ir socialinio draudimo įmokoms.

Teigiama, kad tai būtų realus žingsnis link Europos socialinės sąjungos kūrimo.

Regionų plėtros banko steigimas – tik galimybė

LVŽS programoje deklaruotas tikslas valstybės kontroliuojamo Lietuvos pašto pagrindu įsteigti Regionų plėtros banką Vyriausybės programos projekte sušvelnintas.

Teigiama, kad tokio banko steigimo galimybės dar turės būti vertinamos, jis galėtų būti valstybinio ar mišraus kapitalo.

Ekonomikai ir finansams skirtoje Vyriausybės programos dalyje nebėra ir teiginio, kad Regionų plėtros bankas būtų Lietuvos pašto pagrindu, tačiau tokia nuostata išlaikyta susisiekimams ir ryšiui skirtoje dalyje.

Nurodoma, kad Lietuvos paštas bus vertinamas ne vien kaip komercinė įmonė, bet ir kaip socialinių paslaugų tiekėjas, jį bus siekiama išlaikyti valstybės nuosavybėje, o esant galimybei – išnaudoti jo paslaugų infrastruktūrą Regionų plėtros banko steigimui ar kitoms panašioms iniciatyvoms.

Programos projekte neatsisakoma ketinimų mažinti leistiną koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje, tačiau konkrečiai nenurodoma, iki kokios ribos tai būtų daroma (LVŽS programoje buvo minima 15 proc. riba).

Programoje kalbama apie alternatyvių prekybos vaistais kanalų atsiradimo skatinimą, tačiau neminimas valstybinių vaistinių tinklo sukūrimas, kurį rinkimų kampanijos metu ne kartą minėjo „valstiečių“ lyderiai.

Planuojama pakeisti privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo – viešosios ir privačios partnerystės modelį, kuris, anot programos rengėjų, šiuo metu yra ydingas ir nepagrįstai didina valstybės išlaidas.

Pagal naująjį modelį bendrame su valstybe projekte dalyvaujanti privati įmonė ekonominę grąžą turės gauti ne iš viešojo sektoriaus, o iš kitų privataus sektoriaus dalyvių.

Ketinama užtikrinti, kad energetinės ir kitos komunalinių paslaugų įmonės teiktų vartotojams paslaugas už minimalius kaštus, o išskirtinis dėmesys turėtų būti skiriamas šilumos kainų mažinimui.

Valstybės kapitalo finansinių įmonių veiklą numatoma konsoliduoti ir pavesti jas valdyti Finansų ministerijai.

Toliau ketinama riboti greitųjų kreditų įmonių veiklą, kuris savo esme prilygintas finansiniam lupikavimui, numatoma pertvarkyti kredito unijų sistemą. 

Programos projekte numatoma, kad energetikoje bus protingai ir efektyviai išnaudojami vietiniai energijos ištekliai – vėjas, saulė, biodujos ir biokuras.

Siūloma palaipsniui pereiti prie sistemos, kai energija gaminama ten, kur yra suvartojama, o skirstomųjų tinklų įmonės būtų skatinamos ne tik priimti tokių įrenginių pagamintą perteklinę energiją, bet ir palankiomis sąlygomis grąžinti ją gamintojui, kai jo įrenginiai energijos generuoti negali.

Ketinama sudaryti lengvatines sąlygas smulkiems „žaliosios“ energetikos gamintojams įsigyti elektros baterijas. Skirstomųjų tinklų bendrovės bus skatinamos instaliuoti energijos kaupiklius, inicijuoti Kruonio HAE 5 bloko statybos projektą.

Vienu iš prioritetinių darbų nurodomas visiškas elektros sistemos valdymo susigrąžinimas ir susijungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais, pasitraukiant iš Rusijos sistemos.

Programos projekte pasisakoma prieš atominių elektrinių statybą regione, pabrėžiama, kad didelį susirūpinimą kelia prie pat Lietuvos sienos Baltarusijos statoma Astravo atominė elektrinė.

Jei kartu su tarptautine bendrija nepavyktų sustabdyti jos statybos, ketinama nepriimti šioje elektrinėje pagamintos elektros į Lietuvos rinką.

Dujų sektoriuje, ypač nutiesus jungtį su Lenkija, ketinama dėti visas pastangas išnaudoti perteklinę infrastruktūrą.

Planuojama dalyvauti, kuriant regioninę dujų rinką, taip sudarant sąlygas gauti tranzito bei prekybos pajamas, tinkamai išnaudoti tarptautines jungtis bei Klaipėdos suskystintų dujų terminalą.

Nurodoma, kad nauji projektai turi būti pradedami įgyvendinti tik atlikus kaštų–naudos analizę, kai yra aiškiai atskleidžiama įtaka paslaugų kainai.

Programos projekte kritiškai vertinamas šilumos ūkio nuoma privačiam verslui, numatoma toliau plėtoti biokurą šilumos ūkyje.

Transporto srityje – „Rail Baltica“ projektas, susisiekimo oro transportu plėtra.

Programos projekte prioritetais nurodoma geležinkelio transporto plėtra, greito susisiekimo Lietuvoje ir per Lietuvą didinimas, viešojo transporto sistemos plėtra.

Ketinama didinti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu, formuoti aviacinio tranzito mazgą, remti bazinės aviakompanijos kūrimą, galbūt kartu su Latvija. Ketinama remti aviacijos techninio aptarnavimo paslaugų plėtrą Kaune ir Vilniuje.

Planuojama stiprinti Lietuvos, kaip geležinkelių tranzito valstybės, pajėgumus ir įvaizdį, užbaigti europinės vėžės „Rail Baltica“ projektą.

Pabrėžiama, kad „Rail Baltica“ visoje Lietuvoje turi veikti 2025 metais, o jos tiesimas Lenkijoje ir Latvijoje taps prioritetiniu santykių su šiomis šalimis klausimu. Taip pat ketinama peržiūrėti „Lietuvos geležinkelių“ valdymo struktūrą.

Žadama investuoti į viešąjį transportą, kad visos gyvenvietės būtų pasiekiamos. Planuojama sukurti vieningą nacionalinę viešojo transporto sistemą, kuri koordinuotų grafikus bei sudarytų galimybę visoje Lietuvoje įsigyti vieną bilietą, apimantį autobusus ir geležinkelį.

Planuojama skatinti elektromobilių bei jų infrastruktūros plėtrą, ekologiškų transporto priemonių naudojimą didmiesčiuose, visų pirma Kaune ir Vilniuje.

Žemės ūkyje bus siekiama, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams susilygintų su senųjų ES narių rodikliais. Čia ketinama bendradarbiauti su Latvija, Estija, Lenkija bei kitoms šalimis, Lietuvos atstovais ES institucijose, ūkininkų organizacijomis.

Planuojama remti ūkininkų kooperaciją, imstis konkrečių teisinių bei reguliacinių priemonių, kad jie gautų deramą kainą už produkciją.

Ketinama įvesti laikiną žemės ūkio rinkos reguliavimą – jis leistų produkcijos pardavimo kainai kritus žemiau gamybos kaštų, taikyti laikinas reguliavimo priemones, užtikrinančias minimalias pajamas.

Produkcijos eksporto skatinimas ir naujų rinkų paieška turėtų tapti prioritetiniu užsienio politikos uždaviniu.

Anot Vyriausybės programos rengėjų, atsižvelgiant į pastarųjų metų patirtį ir didžiausius rizikos veiksnius, valstybė visų pirma skatins rizikos draudimo fondų kūrimą augalininkystės, gyvulininkystės ir kitose su didžiausia nuostolių rizika susiduriančiose srityse. Tokių fondų veikloje bus skatinama dalyvauti bankus ir draudimo institucijas.

Ketinama griežtinti azartinius lošimus

Vyriausybės programos projekte neatsisakoma planų mažinti alkoholio prieinamumą, jo prekybą perkeliant į valstybinį tinklą, stipraus alkoholio įsigijimo amžiaus ribą padidinant iki 20 metų, griežčiau riboti naktinę prekybą, mažinti pardavimo vietų skaičių.

Prieš įvedant valstybinę prekybos alkoholiu sistemą, būtų sugriežtinta prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarka, didinami akcizai.

Juos ketinama didinti ir tabako gaminiams, įteisinti jų pardavimą tiesiogiai neprieinamu būdu – tai reikš, jog nepaprašęs jų parduoti pirkėjas negalės šių prekių matyti.

Programoje numatoma visiškai uždrausti alkoholio ir tabako reklamą, didinti atsakomybę už jų pardavimą nepilnamečiams, įteisinant galimybę naikinti licenciją už vienkartinius pažeidimus bei griežtesnę asmeninę atsakomybę.

Be to, ketinama mažinti alkoholio patrauklumą, privalomai informuojant apie jo žalą. Akcizų dalis bus skiriama socialinei reklamai, sveikai gyvensenai bei žiniasklaidos pajamų praradimams.

Ketinama griežtinti ir azartinių lošimų kontrolės politiką – uždrausti transliuoti jų reklamą televizijoje nuo 6 iki 23 valandos, taip pat apriboti loterijoje dalyvaujančių žaidėjų amžių.

Šiuo metu Loterijų įstatyme nenumatytas draudimas dalyvauti loterijose asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų.

Planuojama tobulinti savivaldybių biudžetų formavimą, griežtinti viešųjų finansų priežiūrą

Programos projekte numatoma tobulinti savivaldybių biudžetų formavimą – keisti GPM paskirstymo savivaldybėms tvarką, atsisakyti praktikos, kai visos viršplaninės jų pajamos yra paimamos į valstybės biudžetą.

Ketinama plėsti ir savivaldybių biudžetų mokestinę bazę, aiškiau įvardinant konkrečius, savivaldybių biudžetams tenkančius mokesčius, sudarant galimybę savivaldybėms plačiau taikyti vietos mokesčius, dalyvauti mokesčių administravime.

Taip pat ketinama atsisakyti praktikos, kai iš savivaldybėms priklausančių 30 proc. į Kelių fondą surenkamų lėšų realiai atitenka tik apie pusė. Ketinama suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme, leidžiant ją naudoti vietos plėtrai ir investicijoms.

Planuojama įkurti tarptautinę ekonomikos patarėjų tarybą, kuri padės Vyriausybei tinkamai vertinti globalios ekonomikos tendencijas ir grėsmes, formuoti tinkamiausią ekonomikos plėtros ir finansų sektoriaus priežiūros strategiją, perimti geriausią kitų šalių patirtį.