Pirmą kadenciją Seime dirbsiantis parlamentaras pasisako prieš visuotinę pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui, jis ketina inicijuoti permainas viešųjų pirkimų sistemoje. Kalbėdamas apie Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę, jis pabrėžė, jog reikia daryti viską, kad jėgainė nepradėtų veikti.
V.Sinkevičius nėra įsitikinęs, kad Ūkio ir Energetikos ministerijos bus sujungtos.
„Ką pasisakėm, tai nenueinam nuo to, bet mes skaičiuojam. Ten (Energetikos ministerijoje – BNS) yra 98 etatai, dirba 80 žmonių, jų visas biudžetas yra 3,5 mln. eurų, iš jų 1,5-1,6 mln. eurų algoms, tai apie realų taupymą sujungimo atveju galime kalbėti apie 0,5 mln. eurų. Kitas dalykas, turime žiūrėti kokios yra rizikos, kokie yra einantys projektai ir šitoje vietoje matome, kad tų ministrų antpečių gali reikėti. Kaip tarpinį variantą diskutuojame apie skandinavišką variantą – vienas kancleris gali labai laisvai aptarnauti tiek ūkio, tiek energetikos ministrus“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Anot jo, Ūkio ir Energetikos ministerijos yra viename pastate, skirtingai negu po Vilnių išmėtyti Aplinkos ministerijos padaliniai, kuriuos perkėlus į vieną pastatą, būtų sutaupyta kur kas daugiau negu ministerijų jungimo atveju. Tačiau V.Sinkevičius pabrėžė, kad neatsisakoma planų iškelti Aplinkos ministeriją į Kauną.
Jis pranešė apie planuojamą valstybės valdomų įmonių patikrinimą ir įspėjo, kad kai kurios gali būti panaikintos.
„Dalį (valstybės) įmonių reikės naikinti. Dalis tikrai yra nereikalinga valstybinė našta (...). Būtina optimizacija. Žinau eilę įmonių, kur, pavyzdžiui, Vilniaus žirgynas, anksčiau dirbo du žmonės – vadovas ir buhalteris, dabar ten visas aparatas – iš 10 žmonių – sukurtas“, – BNS sakė V.Sinkevičius.
Jis taip pat užsimena apie naują tvarką, pagal kurią valstybės įmonės mokėtų dividendus į biudžetą.
„Turime pirma pažiūrėti į valstybės valdomų įmonių galimybes. Turime žiūrėti, kur tie pinigai nueina, kur jie investuojami. Jeigu pinigai investuojami į krepšinio klubus ir dėl to neišmokami dividendai, čia jau turime diskutuoti“, – pareiškė jis.
Tačiau V.Sinkevičius nemano, kad reikia uždrausti valstybės įmonėms teikti paramą.
„Neskubėčiau su tuo, svarbu yra ir tas sportas. Nenoriu skubėti su draudimais, bet mes turime žiūrėti į efektyvų darbą. „Lietuvos rytą“ parėmė „Lietuvos geležinkeliai“, buvo triukšmas, o kai „Lietuvos energija“ – „Žalgirį“, niekas nieko net nepastebėjo. Dvi skirtingos įmonės – visi mato, kaip dirba „Lietuvos geležinkeliai“ – nulis grąžos. „Lietuvos energija“ visiškai pertvarkyta, dirba efektyviai, vertė keliama“, – kalbėjo parlamentaras.
„Daug kas kala valstiečius, kad turi labai ambicingą programą, tai aš manau, kad ji yra įgyvendinama, nors tam ir reikia pinigų, tai čia ta viena vieta, kur pinigų yra, ir yra valstybės valdomos įmonės. Pirmas dalykas – mes turime žiūrėti į jų EBITDA (pelną prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją – BNS). Esu įsitikinęs, kad dabar nustatytas 5 proc. dydis, kai kuriose įmonėse – net tokiose mažose, kaip „Oro navigacija“, EBITDA pakėlus iki 10 proc., jie tai padarytų ir valstybės grąža padidėtų“, – pridūrė jis.
V.Sinkevičius mano, kad metro statybą reglamentuojantis įstatymas, dėl kurio Seimas jau kelis kartus balsavo, bet nepriėmė, turi būti taisomas. Pasak jo, reikia atsižvelgti į prezidentės nuomonę – ji vetavo įstatymą, o vienas priekaištų – projektas turi pagrindo korupcijai.
V.Sinkevičius pasisako prieš atominių elektrinių statybą ir Lietuvoje, ir regione, pabrėžiamas, kad didelį susirūpinimą kelia prie pat Lietuvos sienos Baltarusijos statoma Astravo atominė elektrinė.
„Dėl Visagino (atominės elektrinės – BNS) klausimas uždarytas. Dėl Astravo – turime dirbti. Mano asmenine nuomone, ten yra labai gera vieta įsisavinti pinigus. Kad ją statys – faktas, nes rusų pinigus nori įsisavinti, daug darbuotojų dirba, bet ar jie ją paleis, jau kitas klausimas. Tegu vyksta tos statybos, bet mes turime daryti viską, kad jie jos nepaleistų. Visur, kur galima, tas darbas turi vykti. Visur turime skambinti varpais. Turime susiderintis tas pozicijas nuo mūsų urmiečių (Užsienio reikalų ministerijos – BNS) iki Europos Parlamento, Komisijos, visur kur tik galime turime kreiptis ir rodyti, kad tai pavojus“, – sakė Ekonomikos komiteto vadovas.
V.Sinkevičius dar negalėjo pasakyti, ką žadama keisti viešųjų pirkimų sistemoje, bet jis ketina susitikti su Viešųjų pirkimų tarnybos vadove Diana Vilyte ir išklausyt jos nuomonę apie Seimui pateiktas įstatymo pataisas.
„Aš niekur neradau jos nuomonės. Man ji labai įdomi, ką ji mano, ar iš tikro reikia keisti ten kažką. Ar nėra taip, kad tai bus eilinis įstatymas, kur pasako A, bet nepasako B. Kitas dalykas – man taip pat svarbu, ar yra atliktas tų pataisų antikorupcinis vertinimas“, – teigė jis.
Pasak V.Sinkevičiaus, lengvata šildymui nebus naikinama, bet vienas prioritetų yra naujos kompensacijų nepasiturintisiems sistemos kūrimas: “Dirbsime ties mechanizmu, užtikrinančiu, kad šildymo lengvatą gautų tie, kuriems jos iš tiesų reikia, o ne visi“.
Anot jo, dabar Seime svarstoma lengvata, kurią siūloma taikyti iki 2017 metų birželio mėnesio, iki metų pabaigos būtų pratęsta, jeigu nebūtų spėta sukurti naujos kompensavimo tvarkos.
V.Sinkevičius sako, kad pastarąsias dvi kadencijas Ekonomikos komitetas buvo „gana uždaras visuomenei“, todėl norima suburti visuomeninius patarėjus, kurie pareikštų nuomonę svarbiausiais ir aktualiais klausimais. Jis neįvardijo, kokie ekspertai patarinės, nors visi jau yra davę žodinį sutikimą.
„Aš noriu jį padaryti atvirą ir noriu turėti visuomeninius patarėjus – pakviesti skirtingų kompetencijų akademikus, iki kokių penkių. Aišku, mes nekviesime bankininkų, ekonomistų dėl interesų konfliktų, bet noriu, kad kai kuriais klausimais pasisakytų ekspertai. Noriu dar pasitarti su buvusiais komiteto nariais“, – BNS tvirtino parlamentaras.
