Pirmą kadenciją Seime dirbsiantis parlamentaras pasisako prieš
visuotinę pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui, jis
ketina inicijuoti permainas viešųjų pirkimų sistemoje. Kalbėdamas
apie Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę, jis
pabrėžė, jog reikia daryti viską, kad jėgainė nepradėtų
veikti.
V.Sinkevičius nėra įsitikinęs, kad Ūkio ir Energetikos
ministerijos bus sujungtos.
„Ką pasisakėm, tai nenueinam nuo to, bet mes skaičiuojam.
Ten (Energetikos ministerijoje – BNS) yra 98 etatai, dirba 80
žmonių, jų visas biudžetas yra 3,5 mln. eurų, iš jų 1,5-1,6
mln. eurų algoms, tai apie realų taupymą sujungimo atveju galime
kalbėti apie 0,5 mln. eurų. Kitas dalykas, turime žiūrėti kokios
yra rizikos, kokie yra einantys projektai ir šitoje vietoje matome,
kad tų ministrų antpečių gali reikėti. Kaip tarpinį variantą
diskutuojame apie skandinavišką variantą – vienas kancleris gali
labai laisvai aptarnauti tiek ūkio, tiek energetikos ministrus“, –
kalbėjo komiteto vadovas.
Anot jo, Ūkio ir Energetikos ministerijos yra viename pastate,
skirtingai negu po Vilnių išmėtyti Aplinkos ministerijos
padaliniai, kuriuos perkėlus į vieną pastatą, būtų sutaupyta kur
kas daugiau negu ministerijų jungimo atveju. Tačiau V.Sinkevičius
pabrėžė, kad neatsisakoma planų iškelti Aplinkos ministeriją į
Kauną.
Jis pranešė apie planuojamą valstybės valdomų įmonių
patikrinimą ir įspėjo, kad kai kurios gali būti panaikintos.
„Dalį (valstybės) įmonių reikės naikinti. Dalis tikrai yra
nereikalinga valstybinė našta (...). Būtina optimizacija. Žinau
eilę įmonių, kur, pavyzdžiui, Vilniaus žirgynas, anksčiau dirbo
du žmonės – vadovas ir buhalteris, dabar ten visas aparatas – iš 10
žmonių – sukurtas“, – BNS sakė V.Sinkevičius.
Jis taip pat užsimena apie naują tvarką, pagal kurią
valstybės įmonės mokėtų dividendus į biudžetą.
„Turime pirma pažiūrėti į valstybės valdomų įmonių
galimybes. Turime žiūrėti, kur tie pinigai nueina, kur jie
investuojami. Jeigu pinigai investuojami į krepšinio klubus ir dėl
to neišmokami dividendai, čia jau turime diskutuoti“, – pareiškė
jis.
Tačiau V.Sinkevičius nemano, kad reikia uždrausti valstybės
įmonėms teikti paramą.
„Neskubėčiau su tuo, svarbu yra ir tas sportas. Nenoriu
skubėti su draudimais, bet mes turime žiūrėti į efektyvų darbą.
„Lietuvos rytą“ parėmė „Lietuvos geležinkeliai“, buvo
triukšmas, o kai „Lietuvos energija“ – „Žalgirį“, niekas
nieko net nepastebėjo. Dvi skirtingos įmonės – visi mato, kaip
dirba „Lietuvos geležinkeliai“ – nulis grąžos. „Lietuvos
energija“ visiškai pertvarkyta, dirba efektyviai, vertė
keliama“, – kalbėjo parlamentaras.
„Daug kas kala valstiečius, kad turi labai ambicingą
programą, tai aš manau, kad ji yra įgyvendinama, nors tam ir reikia
pinigų, tai čia ta viena vieta, kur pinigų yra, ir yra valstybės
valdomos įmonės. Pirmas dalykas – mes turime žiūrėti į jų
EBITDA (pelną prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir
amortizaciją – BNS). Esu įsitikinęs, kad dabar nustatytas 5 proc.
dydis, kai kuriose įmonėse – net tokiose mažose, kaip „Oro
navigacija“, EBITDA pakėlus iki 10 proc., jie tai padarytų ir
valstybės grąža padidėtų“, – pridūrė jis.
V.Sinkevičius mano, kad metro statybą reglamentuojantis
įstatymas, dėl kurio Seimas jau kelis kartus balsavo, bet
nepriėmė, turi būti taisomas. Pasak jo, reikia atsižvelgti į
prezidentės nuomonę – ji vetavo įstatymą, o vienas priekaištų –
projektas turi pagrindo korupcijai.
V.Sinkevičius pasisako prieš atominių elektrinių statybą ir
Lietuvoje, ir regione, pabrėžiamas, kad didelį susirūpinimą kelia
prie pat Lietuvos sienos Baltarusijos statoma Astravo atominė
elektrinė.
„Dėl Visagino (atominės elektrinės – BNS) klausimas
uždarytas. Dėl Astravo – turime dirbti. Mano asmenine nuomone, ten
yra labai gera vieta įsisavinti pinigus. Kad ją statys – faktas, nes
rusų pinigus nori įsisavinti, daug darbuotojų dirba, bet ar jie ją
paleis, jau kitas klausimas. Tegu vyksta tos statybos, bet mes turime
daryti viską, kad jie jos nepaleistų. Visur, kur galima, tas darbas
turi vykti. Visur turime skambinti varpais. Turime susiderintis tas
pozicijas nuo mūsų urmiečių (Užsienio reikalų ministerijos –
BNS) iki Europos Parlamento, Komisijos, visur kur tik galime turime
kreiptis ir rodyti, kad tai pavojus“, – sakė Ekonomikos komiteto
vadovas.
V.Sinkevičius dar negalėjo pasakyti, ką žadama keisti
viešųjų pirkimų sistemoje, bet jis ketina susitikti su Viešųjų
pirkimų tarnybos vadove Diana Vilyte ir išklausyt jos nuomonę apie
Seimui pateiktas įstatymo pataisas.
„Aš niekur neradau jos nuomonės. Man ji labai įdomi, ką ji
mano, ar iš tikro reikia keisti ten kažką. Ar nėra taip, kad tai
bus eilinis įstatymas, kur pasako A, bet nepasako B. Kitas dalykas –
man taip pat svarbu, ar yra atliktas tų pataisų antikorupcinis
vertinimas“, – teigė jis.
Pasak V.Sinkevičiaus, lengvata šildymui nebus naikinama, bet
vienas prioritetų yra naujos kompensacijų nepasiturintisiems
sistemos kūrimas: “Dirbsime ties mechanizmu, užtikrinančiu, kad
šildymo lengvatą gautų tie, kuriems jos iš tiesų reikia, o ne
visi“.
Anot jo, dabar Seime svarstoma lengvata, kurią siūloma taikyti
iki 2017 metų birželio mėnesio, iki metų pabaigos būtų
pratęsta, jeigu nebūtų spėta sukurti naujos kompensavimo tvarkos.
V.Sinkevičius sako, kad pastarąsias dvi kadencijas Ekonomikos
komitetas buvo „gana uždaras visuomenei“, todėl norima suburti
visuomeninius patarėjus, kurie pareikštų nuomonę svarbiausiais ir
aktualiais klausimais. Jis neįvardijo, kokie ekspertai patarinės,
nors visi jau yra davę žodinį sutikimą.
„Aš noriu jį padaryti atvirą ir noriu turėti visuomeninius
patarėjus – pakviesti skirtingų kompetencijų akademikus, iki kokių
penkių. Aišku, mes nekviesime bankininkų, ekonomistų dėl
interesų konfliktų, bet noriu, kad kai kuriais klausimais
pasisakytų ekspertai. Noriu dar pasitarti su buvusiais komiteto
nariais“, – BNS tvirtino parlamentaras.