Šių metų pradžioje Amagerio saloje įsikūrusiame to paties pavadinimo Kopenhagos rajone pradėta įgyvendinti projektą „Wefood“ – buvo atidarytas prekybos centras, parduodantis maisto produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs. Vėliau, lapkričio pradžioje, dar viena tokia parduotuvė duris atvėrė sostinės Niorebro rajone.
Į eilę spiečiasi hipsteriai su darbininkų klasei atstovaujančiomis mamytėmis: maisto ruošimo mokykloje, kurią įkūrė Clausas Meyeris, vienas iš garsiojo Kopenhagos restorano „Noma“ steigėjų, dalijama iš perteklinio maisto išvirta kalafiorų sriuba ir duona, dalijasi reginiais straipsnio autorius, išėjęs pasižvalgyti po naująją parduotuvę.
„Tiesiog nuostabu, kad, užuot išmetę prekes, jie nutarė jas parduoti. Remiama puiki idėja“, – sakė studentas Signe Skovgaardas Sørensenas, imdamas iš lentynos aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus butelį už 20 kronų (2,70 Eur).
„Argi tai ne puiku?“ – antrino studentui pensininkė Olga Fruerlund, rodydama saldainių dėžutę, kurią ji ketina padovanoti anūkams per Kalėdas. „Saldainiai gali stovėti šimtus metų, kadangi juose yra cukraus“, – pridūrė senjorė.
Pardavinėti maisto produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, Danijos įstatymai nedraudžia, jeigu prie tokių produktų yra aiški informacija ir jie nekelia tiesioginio pavojaus žmogaus sveikatai.
„Mes žiūrime, mes uostome, mes jaučiame, kokios būklės tas produktas yra, ir nustatome, ar jį dar galima vartoti“, – sakė projekto vadovė Bassel Hmeidan.
Visus produktus veltui atiduoda gamintojai, importo bei eksporto bendrovės ir vietos prekybos centrai, juos paima „Wefood“ personalas, kurį sudaro vien tik savanoriai. Parduotuvės pelnas skiriamas labdarai.
Produktų kainos čia perpus mažesnės, nei tektų už juos mokėti kur nors kitur. Prekių asortimentas eklektiškas ir kiekvieną dieną keičiasi priklausomai nuo to, ką tą dieną padovanoja maisto tiekėjai.
Vieną popietę klientus pasitiko kalnas spragėsių su „Disney“ ir „Star Wars“ prekių ženklais, o šviežių vaisių skyriuje matėsi tik apipuvę obuoliai, prisiminė S.Billingas.
Didėja informuotumas
Pastaraisiais metais maisto atliekų tema tampa vis aktualesnė – pradedant Prancūzija, kurioje pernai buvo uždrausta naikinti neparduotas maisto prekes, baigiant pasauliniu kavinių tinklu, siūlančiu klientams patiekalus iš produktų, kurie turėjo iškeliauti į sąvartyną.
Didžiojoje Britanijoje, įgyvendinant projektą „The Real Junk Food Project“, rugsėjo mėnesį duris taip pat atvėrė pirmoji šalyje atliekamo maisto parduotuvė netoli Lidso, įsikūrusi maisto prekių bazėje. Didesnį dėmesį nei jos sesė Danijoje skirdama vargstantiems, ši parduotuvė prašo už prekes „mokėti savo nuožiūra“.
Jungtinių Tautų komisija anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad prekybos centrai, teikdami pirmenybę puikiai produkcijos išvaizdai bei etikečių „geriausias iki“ naudojimui, priverčia masiškai išmesti maistą kaip atliekas, o panaikinus tokią praktiką būtų galima pamaitinti pasaulio alkstančiuosius.
Kiekvienais metais į sąvartynus išvežama beveik 1,3 mlrd. tonų maisto, o tai yra daugiau nei pakaktų išmaitinti vieną milijardą badaujančių žmonių visame pasaulyje, pareiškė Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO).
Danijai (kuri, beje, yra daugiausia maisto išmetanti ES šalis. – Red.) per pastaruosius penkerius metus pavyko sumažinti išmetamo maisto kiekį 25 procentais, iš dalies dėl to, kad veiklą pradėjo įtakinga grupė „Stop Wasting Food“ („Neišmeskime maisto“), kurią 2008 metais įkūrė rusų kilmės aktyvistė Selina Juul.
S.Juul praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje augo Sovietų Sąjungoje, o 1993-iaisiais, būdama 13 metų, persikėlė gyventi į Daniją. Ji teigia, kad patyrė šoką pamačiusi, kiek maisto išmetama Danijoje.
„Perteklinis maistas tapo labai populiarus“, – sakė ji apie vieną iš priemonių, kurią ši grupė propagavo: taikyti dideles nuolaidas prekėms, kurių galiojimo laikas eina į pabaigą. Dabar tokios nuolaidos jau taikomos daugumoje Danijos prekybos centrų.
Prekybos centrai keičiasi
Juul įkvėptas, vienas iš didžiausių Danijos žemų kainų parduotuvių tinklų „Rema 1000“ tapo savotišku čempionu kovoje su maisto išmetimu.
Dvi iš jo pagrindinių iniciatyvų yra sumažinti maisto atliekų kiekį, kai produktas jau parduotas: 2008 metais bendrovė nustojo siūlyti nuolaidas urmu perkamoms prekėms, kad žmogus, kuris gyvena vienas, nepirktų daugiau, negu gali suvalgyti. 2015 metais dėl tos pačios priežasties šis prekybos tinklas sumažino duonos kepaliukų dydį ir kainą.
„Didžiausią problemą su išmetamu nesunaudotu maistu kelia pirkėjai“, – sakė Johnas Wagneris, Danijos bakalėjininkų asociacijos vyriausiasis vykdomasis direktorius.
Įprasti prekybos centrai vis geriau prognozuoja įvairių produktų paklausą, bet jiems reikia dėti daugiau pastangų informuojant savo klientus, kad daugybė maisto produktų yra tinkami vartoti pasibaigus galiojimo laikui.
„Wefood“ kitąmet planuoja atidaryti parduotuvę antrame pagal dydį Danijos mieste Orhuse, bet J.Wagneris sako, kad šis prekių ženklas vargu ar taps didelio prekybos tinklo užuomazga.
„Problemą reikia išspręsti anksčiau, kol dar nepasiektas taškas, kai produktus tenka atiduoti tokioms parduotuvėms kaip „Wefood“, – sako jis.
Parengė Leonas Grybauskas