Ekonomistai seniai baksnoja į kaimą kaip sopulių vietą, kuri apskritai mažai kam rūpi. Statistika juk liudija, kad daugiau nei pusę pajamų kaimo žmonės išleidžia svaigalams. Užtai nedaug tenuperka cigarečių.
O kam? Juk kaimo žmogui, dažniausiai gyvenančiam iš pašalpų, legaliai parduodamos cigaretės jos labai brangios. O poreikis vis tiek yra didelis. Ko gero, visuose mažesniuose miesteliuose ar gyvenvietėse yra „tiekėjų“, kurie parūpina kontrabandinių rūkalų.
Statistika juk iškalbinga. “Eurostat“ duomenimis, individualaus vartojimo išlaidos Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, alkoholiniams gėrimams yra didesnės net 58 procentais. Užtat visiems kitiems pirkiniams ir paslaugoms – drabužiams, gaiviesiems gėrimams, buitinei technikai, transportui, laisvalaikiui ir net rūkalams lietuviai išleidžia daug mažiau pinigų, nei kitų ES gyventojų išlaidų vidurkis.
Pavyzdžiui, tabakui Lietuvoje vienam žmogui tenkančios išlaidos už ES vidurkį mažesnės net 51 procentu.
– Ar tai liudija, kad lietuviai rūko mažai, ar kad rūko nelegaliai įsigytas cigaretes? – paklausiau ekonomisto Žygimanto Maurico.
– Kontrabanda neišvengiamai turi įtakos šiam rodikliui, bet ne tik ji. Tiesiog lietuviai rūko jau mažiau. Užtat labai daug rūko graikai, italai, ispanai – Pietų Europa skendi tabako dūmuose.
Viena vertus, Lietuvoje vartojimas yra mažesnis, kita vertus, ir kontrabandos yra į valias.
Be to, nemažai cigarečių ne tik atgabenama nelegaliai, bet ir išgabenama ir iš Lietuvos. Bemuitėse parduotuvėse kone kiekvienas emigrantas įsimeta leistiną kiekį blokų į kelią. Juk ir Airijoje, ir Anglijoje cigaretės labai brangios. Brangus ir alkoholis, pavyzdžiui, Airijoje jo akcizas 10 kartų didesnis nei pas mus.
– Kaip jūs reaguotumėt žinodamas, kad kaimynas pardavinėja kontrabandines cigaretes? Juk ir kaimuose kiekvienas gyventojas žino, kur galima nusipirkti kontrabandinių cigarečių. Ir tyli.
– O kodėl jie turėtų skųsti? Juk žmonės gyvena negerovės valstybėje: mokesčiai – didžiausi. Ką jie gauna iš valstybės?
– Nėra kam pakurstyti jų pilietiškumo?
– Kas tai padarys? Žmonės jei ir paskaito regioninius laikraščius, juose juk rašoma apie nesibaigiančią korupciją, skandalus. Jie neturi motyvacijos. Jei žmonėms atrodo, kad valdžia iš jų vagia, tai kodėl jie turi leistis apvagiami?
Tarpukariu juk buvo valstybinė degtinė, buvo degtukų gamybos monopolis. Tad visi slėpdavo naminukę, o vietoj degtukų naudodavo žiebtuvėlius. Ne tiek daug mūsų mentalitetas nuo tarpukario pasikeitė, valdžios – taip pat. Nėra abipusio ryšio.
Kita vertus, ir kitose šalyse yra šešėlio, yra nepatenkintų žmonių. Bet mūsų valstybėje viso to yra labai daug.
– Ar galima nunerti ryšį, kad cigarečių kontrabanda – tai nesumokėtas akcizas, vadinasi, nesumokėti į biudžetą mokesčiai, vadinasi – mažos socialinės išmokos bei menkos biudžetininkų algos?
– Akcizas nukeliauja į bendrą valstybės biudžetą, ir nors jis ketverius metus buvo socialiai orientuotas, nelygybė Lietuvoje – praraja tarp mažas ir dideles pajamas gaunančių žmonių tik dar labiau padidėjo.
Apskritai pas mus mokesčiai yra žiaurūs. Norint daugiau surinkti pinigų už akcizą, kiti dalykai turi būti geri. Tam, kad žmogus būtų pilietiškas, jam turi patikti valstybė – jis turi dirbti ir užsidirbti, neturi būti užverstas biurokratine našta, papildomais mokesčiais.
Ir dar vienas dalykas – pilietiškoje valstybėje yra ir stipri skundų kultūra.
– Bet pas mus gi baugu ką nors skųsti. Juk atkeršys. Susidoros. Padegs namus. Ar ši baime sustabdo ir žmones, gerai žinančius, kas ir kur parduoda kontrabandinius rūkalus?
– Žinote, kodėl gerai gyvena šveicarai? Dėl to, kad jie skundžia vieni kitus.
Niekada pati viena valdžia neužtikrins valstybėje tvarkos. Tai – iliuzija. Žmonės turi būti pilietiški. Ir skųsti.
Šveicarai viską skundžia. Pavyzdžiui, pamato, kad kaimynas nusisamdė darbininkus remontui atlikti. Skambina agentūroms, kad šios patikrintų kaimyną, ar darbininkai dirba legaliai. Ar sudarytos sutartys. Inspektoriai ten nevaikšto – viską sužiūri žmonės.
Tačiau skųsti galima tik tada, kai pasitikima valstybe. Lietuvoje reikia žmones taip pat tam motyvuoti.
Nes tik gerovės valstybėje gali šešėlis smarkiai sumažėti. Einant jėgos keliu – kaip būta per krizę – nieko neįmanoma padaryti. Juk ir šiuo metu mokesčių surenkama dar mažiau, nei per krizę. PMV tarifas kaip buvo pakeltas iki 21 proc., taip ir liko, o kur tad mokesčiai?
Verslo schemos, padedančios išvengti mokesčių, sukurtos. Ir visi apie jas žino. Bet niekas nieko nedaro, kad situacija keistųsi.