„Lietuvos geležinkelių“ pinigai – su Rusijos karo pramone siejamam koncernui

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka 2013 metų lapkritį pasirašė bendradarbiavimo ir bendros veiklos memorandumą su Rusijos koncerno „Transmashholding“ prezidentu ir akcininku Andrejumi Bokarevu. Pasak žiniasklaidos, būtent iš „Transmashholding“ geležinkeliai per antrinę įmonę Vilniaus geležinkelio remonto depas už ne mažiau kaip keliasdešimt milijonų eurų be konkurso pirko lokomotyvų dalis.

„Transmashholding“ akcininkai A.Bokarevas ir Iskanderas Machmudovas yra vieni turtingiausių verslininkų Rusijoje, o koncerno gamyklos, be kitų dalykų, gamina savaeiges važiuokles priešlėktuvinės gynybos sistemoms „Buk“, „Tor“ ir „Tunguska“, dyzelinius variklius povandeniniams laivams, geležinkelio platformas kilnojamiems raketų kompleksams, konteinerius raketoms, pernai rašė verslo dienraštis „Forbes“.

A.Bokarevas taip pat yra Rusijos šaunamųjų ginklų gamybos koncerno „Kalašnikov“ akcininkas. Koncernas po Rusijos veiksmų Ukrainoje 2014 metais buvo įtrauktas į Europos Sąjungos ir JAV sankcijų sąrašą, o Ukraina į savo „juodąjį sąrašą“ yra įtraukusi ir patį koncerną „Transmashholding“, turintį gamyklą šiuo metu separatistų valdomame Luhanske.

Dar viena „Transmashholding“ akcininkė, Prancūzijos kompanija „Alstom“ taip pat siejama su Rusijai planuotų parduoti dviejų karinių laivų „Mistral“ statyba.

„Lietuvos geležinkeliai“ ketino kurti bendrą įmonę su Rusijos koncernu

Geležinkelių įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas BNS sakė neturintis išsamios informacijos apie bendradarbiavimą su „Transmashholding“, tačiau tikino, kad lokomotyvus gaminusi antrinė geležinkelių įmonė iš to uždirbo pelno.

„Aš tik žinau galutinį rezultatą, kad buvo pagamintas manevrinis (lokomotyvas – BNS) tikrai aukšto lygio, kuris efektyviai dirba ir mūsų geležinkeliuose, ir tarptautinėje rinkoje turi paklausą. Žinau tiek, kad depas uždirbo pelno už šitą kontraktą – 1,25 mln. eurų, pardavęs dešimt (lokomotyvų – BNS ), ir vyksta derybos dar dėl devynių, kaip suprantu“, – BNS sakė A.Šimėnas.

Jis teigė nežinojęs apie „Transmashholding“ sąsajas su Rusijos karine pramone ir teigė, jog tokia informacija turėtų domėtis ne patys geležinkeliai, o specialiosios tarnybos.

„Mes tikrai nesikreipiame dėl kiekvieno kliento į saugumą. Jeigu taip vadovautis, tai bet koks kontraktas su Rusija maitina ir karinį konfliktą tuo pačiu. Tai reikėtų išvis su Rusija viską nutraukti, nes vis tiek jie ten maitina karinį konfliktą. Jeigu toks požiūris, tai tada tikrai taip, reikėtų išleisti kokį tai potvarkį, kad su Rusija viską nutraukiame ir tada Rusijos karinis konfliktas negaus nieko“, – sakė A.Šimėnas.

Visgi ekspertai sako, kad valstybinių įmonių sprendimai neturėtų sukurti abejonių dėl jų suderinamumo su strateginiais Lietuvos užsienio politikos interesais.

„Juo labiau, kad Rusijai ir atskiriems asmenims šiuo metu yra taikomos įvairios ekonominės sankcijos. Todėl ir šiuo atveju svarbu, kad būtų sklaidomos abejonės ir naujoji vadovybė viešai aptartų šiuos ir panašius sprendimus, jų motyvus“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Linas Kojala.

Lietuvos žvalgybos institucijos situacijos nekomentuoja. BNS nepavyko susisiekti su atsistatydinusiu geležinkelių vadovu S.Dailydka, o pati įmonė nurodė renkanti informaciją ir atsakymus žada pateikti artimiausiu metu.

Susisiekimo ministerijos valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ 2013 metais pranešė, jog su „Transmashholding“ vystys geležinkelių projektus ir programas, keisis patirtimi, moksliniais tyrimais ir iniciatyvomis, susijusiomis su geležinkelių sektoriaus technologinėmis naujovėmis.

Be to, prieš kelerius metus pasirašytame memorandume buvo numatytas ir bendros įmonės su Rusijos koncernu steigimas.

„Bendros įmonės steigimo sutartis būtų pasirašoma tarp antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės Vilniaus lokomotyvų remonto depas ir „Transmashholding“ padalinio „Transkomplekt holding“. Bendra gamybinė bazė galėtų užtikrinti vis didėjantį naujų traukos riedmenų poreikį bei leistų vystyti projektus atsižvelgiant ne tik į Baltijos šalių, bet ir į Rytų bei Vakarų Europos geležinkelių įmonių poreikius“, – rašoma tuomečiame geležinkelių pranešime spaudai.

„Transmashholding“ vadovas – ir „Kalašnikov“ akcijų valdytojas

Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ duomenimis, „Transmashholding“ turi sunkiosios pramonės gamyklas Rusijoje, Ukrainoje (separatistų valdomomame Luhanske) ir Kazachstane. 33 proc. koncerno akcijų valdo Prancūzijos koncernas „Alstom“, o likusias – Iskanderas Machmudovas, A.Bokarevas ir bendrovės „Transgrupp“ struktūros. Anot „Forbes“, koncerne ir jo įmonėse dirba 41,5 tūkst. darbuotojų, jo metinė apyvarta siekia 1,43 mlrd. eurų.

I.Machmudovas figūruoja Ispanijos teisėsaugos tyrime dėl pinigų plovimo. Panašus tyrimas dėl verslininko vyksta ir Rusijoje, tačiau jis iš esmės nejuda.

Tuo metu A.Bokarevas tapo vienu pirmųjų Rusijos verslininkų, kuriam suteikta galimybė įsilieti į valstybės valdomos rusų karinės pramonės rinką, jam, pasak Rusijos žiniasklaidos, plačiai atvertos ir prezidento Valdimiro Putino kabineto durys.

Prieš kelerius metus A.Bokarevas su kitu Rusijos verslininku tapo 49 proc. Rusijos valstybės valdomo (51 proc. akcijų) koncerno „Kalašnikov“ akcijų paketo valdytojais . Anot „Forbes“, ginklų gamyba tapo pirmuoju savarankišku A.Bokarevo verslu – jis daugiau kaip dešimtmetį buvo jaunesniuoju partneriu beveik visuose kito „Transmashholding“ savininko I.Machmudovo verslo projektuose.

Po Rusijos veiksmų Ukrainoje 2014 metais koncernas pateko į sąrašą Rusijos įmonių, kurioms taikomos Europos Sąjungos ir JAV sankcijos.

„Kalašnikovui“ galbūt pavyks grįžti į JAV rinką, jei „Rostech“ perleis A.Bokarevui ir A.Krivočiukui koncerno kontrolinį akcijų paketą, nes kol kas buvo įvedamos sankcijos tik valstybės įmonėms. Pavyzdys jau yra. 2014 rugsėjį paaiškėjo, kad“Rostech“ nusprendė parduoti A.Bokarevui 74,9 proc. Iževko mechaninės gamyklos „Ižmech“ akcijų. Gamyklos, kurios produkciją sudaro sporto ir medžioklės šaunamieji ginklai, sporto ir koviniai pistoletai, įskaitant „Makarov“. „Rostech“ tokiu būdu apdraudžia „Ižmech“ nuo galimo įmonės įtraukimo į ES ir JAV sankcijų sąrašus“, – 2015 metais rašė „Forbes“.

Pasak „Transmashholding“ antrinės bendrovės Lietuvoje TMHB vadovo vadovo Sergejaus Gerčuko, įtarimai dėl koncerno sąsajų su Rusijos karo pramone – nepagrįsti, nes kai kurie gaminiai gali būti pritaikomi ir civilinėje, ir karo pramonėje.

„Jei yra įmonė, gaminanti variklius, ir variklis yra pramoniniams laivams ir jį galima naudoti ir kariniams tikslams... Tai kaip vertinti, ar tai naudojama civilinei, ar karinei pramonei?“, – BNS kalbėjo verslininkas.

S.Gerčukas paragino paklausti patį A.Bokarevą apie jo valdomas „Kalašnikovo“ akcijas, apie tai jis teigė nieko nežinąs ir negalįs komentuoti.

Klausiamas apie „Transmashholding“ akcininkų figūravimą ikiteisminiuose tyrimuose, TMHB vadovas pabrėžė, kad trečdalį koncerno akcijų valdo ir Prancūzijos bendrovė „Alstom“.

„Kaip tokia kompanija, kaip „Alstom“, turi bendrą kalbą su nusikaltėliais? Vidaus saugumo struktūrų „Alstom“ neturi?“, – BNS sakė S.Gerčukas.

Tuo metu skirtinguose ir Rusijos, ir Prancūzijos žiniasklaidos šaltiniuose minima informacija apie tai, kad „Transmashholding“ akcininkė „Alstom“ yra susijusi su Rusijai ketintų parduoti „Mistral“ klasės jūrų desanto operacijų laivų statyba.

Apie tai dar 2008 metais skelbta specializuotame Prancūzijos portale „Mer et Marine“. Apie „Alstom“ veiklos rizikas nacionalinam saugumui aprūpinant kai kuriuos karinius laivus turbinomis 2014 metais skelbė ir „France 24“.

Galiausiai po tarptautinės bendruomenės spaudimo prancūzai atsisakė parduoti „Mistral“ laivus rusams, o juos įsigijo Egiptas. Laivų pardavimui Rusijai aktyviai priešinosi ir Lietuva.

Politinis Rusijos pabėgėlis koncerną sieja su nusikalstamu pasauliu

Lietuvoje pastaruosius metus gyvenantis Rusijos aktyvistas Konstantinas Rubachinas, pernai gavęs politinį prieglobstį, teigia iš Rusijos išvykęs po to, kai susidūrė su persekiojimu dėl gamtosaugos protestų prieš I.Machmudovo įmonės planus išgauti naudingąsias iškasenas Voronežo mieste.

Jau ne vienerius metus „Transmashholding“ savininkų veiklą tyrinėjantis K.Rubachinas teigia prašysiantis Lietuvos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos patikrinti I.Machmudovo ir A.Bokarevo, taip pat jiems priklausančių kompanijų bei jų partnerių finansinę veiklą Lietuvoje. K.Rubachinas suskaičiavęs kelias dešimtis tokių įmonių.

Pasak aktyvisto, šiems verslininkams priklausančios kompanijos „dažniausiai buvo kuriamos, glaudžiai bendradarbiaujant ir remiantis organizuotais nusikaltėliais, veikiančiais Rusijoje ir už jos ribų“.

„Tai grupė, išaugusi 90-aisiais metais, kai verslas buvo kuriamas su mafijos pagalba, kuri turėjo ryšių ir teisėsaugos srityje, ir grynai „banditinių“, – BNS sakė K.Rubachinas.

Pasak jo, I.Machmudovas ir A.Bokarevas minimi Vokietijos baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos grupuotės „Izmailovskaja“ pinigų plovimo, o Ispanijoje I.Machmudovas yra įtariamasis byloje dėl nusikalstamos bendrijos įkūrimo ir pinigų plovimo Europoje per dukterinę Uralo kalnų metalurgijos kompanijos struktūrą.

Vilniaus lokomotyvų remonto depo vadovas traukiasi

Portalas 15min.lt praėjusią savaitę rašė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ne mažiau kaip už 44,92 mln. eurų per antrinę įmonę – Vilniaus lokomotyvų remonto depą – 2012-2013 metais iš TMHB be konkurso pirko keliasdešimt lokomotyvų – pastarosios pagrindinė akcininkė yra Karibų jūros Nevio saloje registruota įmonė.

TMHB ir „Lietuvos geležinkelių“ sandoriai sudaryti ir 2014 metais. Anot portalo, apie sandorius su TMHB Vilniaus lokomotyvų depo finansiniuose dokumentuose neužsimenama, tik nurodoma, kad vienas lokomotyvų 2012-aisiais pagamintas Estijos įmonės užsakymu. Depo finansinės ataskaitos rodo, kad sandoriai su TMHB vyko ir 2015-2016 metais.

„Transmashholding“ parduoda produkciją mums iš Briansko, o aš parduodu rėmus ir vežimėlius Vilniaus lokomotyvų remonto depui“, – BNS sakė TMHB vadovas S. Gerčukas.

Pasak jo, per bendradarbiavimo su „Lietuvos geležinkeliais“ laiką įmonė sumokėjo apie 10 mln. eurų mokesčių.

Pasirodžius informacijai apie geležinkelių neviešinamus vidaus sandorius, įsigyjant lokomotyvus, ir įmonės skirstomą paramą, pirmadienį atsistatydino dešimt metų įmonei vadovavęs S.Dailydka. Nuo kito pirmadienio iš pareigų traukiasi ir Vilniaus lokomotyvų remonto depo vadovas Valentas Stadalnykas, BNS patvirtino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Domas Jurevičius.

„Jis planavo po savo gimtadienio išeiti į pensiją. Tai iš anksto generalinio direktoriaus suplanuota, kad kaita natūrali vyksta, tai tikrai nėra bėgimas ar atsakomybės vengimas“, – BNS sakė Vilniaus lokomotyvų remonto depo direktoriaus pavaduotojas Albertas Bajorinas, kuris nuo kitos savaitės vadovaus įmonei.