Galimybė ūkininkams – veisti naujus miškus

„Senos kartos lietuviui žemė – būtina tarsi oras, net jeigu ji – nenaši, kalvotoje vietovėje, pelkynuose ar sunkiai pasiekiamose vietovėse. Pavyzdžiui, Rytų ar Vakarų Lietuvoje, žemės būna nenašios, reikalaujančios daug laiko ir finansinių investicijų, sunkiai privažiuojamos, be išvystytos infrastruktūros ir netinkamos net ganykloms, bet ūkininkai, ypač pagyvenę, jų atsisakyti neskuba dėl sentimentų ar įdirbio. Tačiau ką daryti, kai jėgų nebelieka, o galintys padėti artimieji gyvena toli ir visai nesižavi žemės ūkiu? Tokių valdų savininkams rekomenduojame savo nederlingus žemės plotus užveisti mišku, kadangi jų veisimui ir priežiūrai galima gauti paramą pagal KPP“, – sako Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. specialistas Gediminas Mažeika.

Pasak specialisto, pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ mokamos dviejų rūšių išmokos: vienkartinė miško įveisimo išmoka ir kasmetinė miško priežiūros, apsaugos bei ugdymo išmoka (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka). Miško įveisimo išmoka mokama tik už želdinamą plotą, o miško priežiūros, apsaugos ir miško ugdymo – už veisiamo miško plotą. Miško įveisimo išmokų dydžiai apskaičiuojami kiekvienam projektui atskirai, priklausomai nuo veisiamų želdinių rūšinės sudėties: daugiausia mokama už bekočių ir paprastųjų ąžuolų bei paprastojo buko miškų veisimą, paprastajam uosiui įveisti skiriama 2 491 Eur už 1 ha parama. Veisiant medžių rūšis, nenurodytas lentelėje, taikoma mažiausia miško įveisimo išmoka – 988 Eur už ha.

Pasak G. Mažeikos, skirtingose Lietuvos vietose augančiuose miškuose skiriasi medžių rūšys ir jų našumas (medienos kiekis, išaugęs ploto vienete per tam tikrą laiką) – svarbiausias šiuos skirtumus lemiantis faktorius yra dirvožemis, todėl įveisiant mišką svarbu atsižvelgti į tame rajone vešinčių medynų rūšį ir kilmę, kad sodinukams būtų lengviau prigyti. Mažiausio našumo augavietės aptinkamos pietinėje, pajūrio ir rytinėje Lietuvos dalyse, kur vyrauja pušynai; Vidurio Lietuvoje dažniausios vidutinio našumo augavietės, kur vyrauja mišrūs lapuočių–spygliuočių miškai; našiausias yra pušų ir eglių mišrių miškų rajonas, užimantis nemenką Vidurio ir Pietų Lietuvos dalį.

Paramos gali prašyti juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise ir savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise. Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad parama neskiriama kalėdiniams medeliams auginti, greitai augančių medžių želdiniams, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei 8 metai, veisti, taip pat želdiniams, kurie skirti energijai gaminti. Parama neskiriama ir iškirstam miškui atsodinti. Savaime mišku apaugusiems plotams miško įveisimo išmoka nemokama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų. Privalomas mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius – 30 balų.

• Visi su paramos paraiška pateikti projektai yra skirti tik miško žėliniais apaugusio ploto priežiūrai, apsaugai, ugdymui ir (arba) miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikalingas tik papildomas želdinimas (kai miško žėliniai sklype sudaro 50 proc. ir daugiau reikalingo tankio), – skiriama 20 balų. • Daugiau nei 50 proc. veisiamo ploto priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, – 15 balų. • Miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai, – 15 balų. • Visuose su paramos paraiška pateiktuose projektuose beržai, pušys, eglės, juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc. – 15 balų. • Miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., – 10 balų. • Pareiškėjas, veisiantis mišką jam (arba ir bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančioje žemėje, yra: fizinis asmuo – 15 balų; juridinis asmuo – 10 balų. • Veisiamas miškas ribojasi su esamu mišku arba su veisiamu mišku, už kurį skirta parama ir laikomasi numatytų įsipareigojimų pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ arba Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ arba Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“, – 5 balai. • Pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško kooperatyvo narys, – 5 balai. Paraiškos bus priimamos tik elektroniniu būdu portale https://zumis.lt. Daugiau informacijos skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).