Pagal strateginį ketverių metų Klaipėdos uosto planą
investicijoms numatoma panaudoti 405 mln. eurų, iš jų 2017 metais –
36,6 mln. eurų, 2018 metais – 170 mln. eurų.
„Prasidės išorinio kanalo tvarkymo darbai pasukant šiaurinį
molą kitu kampu. Tai leis konkuruoti pasauliniu mastu, nes mūsų
tikslas – priimti visus didžiausius laivus, kokie tik gali įplaukti
į Baltijos jūrą. Tai mums -nuolatinis uždavinys ir darbo tikslas.
Jei galime konkuruoti su kitais uostais turėdami šiek tiek
prastesnę infrastruktūrą, tai ją patobulinę perspektyvoje,
maždaug 2025 metais, galėtume pasiekti 70-80 mln. tonų apyvartą
per metus“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Visoje rytinės Baltijos pakrantėje, įskaitant Rusijos uostus,
Klaipėda pagal krovos didėjimo spartą (10 mėnesių duomenimis)
nusileidžia tik naftos uostui Primorskui, o tarp Baltijos šalių
uostų lyderio poziciją išlaiko nuo pat metų pradžios, o
direkcijos Ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio
prognozėmis, šiemet uosto pelnas bus rekordinis – maždaug 31 mln.
eurų.