Statistiniai duomenys metams baigiantis džiugina – šiemet
eksportas į Didžiąją Britaniją išaugo 6,2 proc. arba 31 mln. EUR.
Taigi tiesioginis „Brexit“ poveikis Lietuvos eksportuotojų dar
nepalietė.
LPK patarėjo ekonomikai Aleksandro Izgorodino teigimu,
šiemet įmonės vis dar eksportuoja pagal senas eksporto sutartis.
Kai eksporto sutartys bus peržiūrėtos ir įmonės pradės dirbti pagal
naujas 2017 metų sutartis, yra tikimybė, kad eksporto rodikliai į
Didžiąją Britaniją gali nežymiai pablogėti.
„Taip pat labai tikėtina, kad Lietuvos eksportuotojai vis
labiau jus netiesioginę „Brexit“ įtaką – gaudami mažesnius
užsakymus į kitas ES rinkas, kurių gamintojai savo ruožtu gavo
mažiau užsakymų Didžiojoje Britanijoje. Gali būti, kad tai iš
dalies jau matome, vertinant pablogėjusius Lietuvos eksporto
rezultatus į Vokietiją ir Prancūziją – šiemet eksportas į šias
šalis sumažėjo 154 mln. EUR“, – sako A. Izgorodinas.
LPK apklausus pramonės įmonių atstovus dėl rizikų ir įtakos
atstovaujamų įmonių veikloms, beveik penktadalis jų teigė, jog jau
pajuto įtaką. Likusi dalis (81,7 proc.) teigė, kad „Brexit“ įtakos
savo įmonės veiklai poveikio kol kas nepajuto.
Dauguma įmonių
vadovų teigia, jog minimą įtaką pajuto nedideliu mastu arba
netiesiogiai: keitėsi tarpininkų įkainiai, sutartyse atsirado naujų
nuostatų ir kt., todėl tikimasi, kad artimiausiu metu ypatingo
papildomo faktinio poveikio neatsiras. Didžiausią poveikį įmonių
veiklai sukėlė Didžiosios Britanijos svaro kurso kritimas – apie 20
proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais.
Planuodamos kitų metų veiklą, dauguma įmonių nesitiki didelio
tiesioginio poveikio: 4 iš 10 įmonių vadovų teigia, jog poveikis
turėtų nesiekti 1 proc. įmonės apyvartos. 2 iš 10 respondentų
teigė, jog „Brexit“ gali iki 10 proc. sumažinti įmonių apyvartą.
Didesnius netekimus prognozuoja maisto ir gėrimų gamybos
sektoriaus įmonės. Tai galima paaiškinti tuo, kad šios įmonės
patiria papildomą spaudimą, atsirandantį dėl naujų rinkų trūkumo po
Rusijos embargo pradžios. Ištikus tokiems eksporto apribojimams, ES
valstybės laikomos pirmine atsargine rinka. Tuo tarpu Didžiosios
Britanijos išstojimo iš ES rizika ir su tuo susijusios
spekuliacijos kelia didelę riziką nuolatinių rinkų neatradusioms
maisto gamybos įmonėms.
Dažniausiai naudojamos priemonės, stengiantis suvaldyti
eksporto apyvartos mažėjimo rizikas: kontaktavimas su savo
klientais ir veiklos partneriais, siekiant objektyviai įvertinti
situaciją ir suderėti naujas prekybos sąlygas bei išlaikyti
prekybos srautą, naujų rinkų paieška ir naudojimasis valiutų rinkos
išvestinėmis priemonėmis. Dalis apklaustų įmonių vadovų neslepia,
kad rizikoms ir nuostoliams dėl „Brexit“ didėjant, gali tekti imtis
ir kraštutinių priemonių – darbuotojų užimtumo arba jų skaičiaus
mažinimo.
„Matant galimus su „Brexit“ susijusius iššūkius Lietuvos
eksportuotojams, reikalingos naujos priemonės įmonių
konkurencingumui didinti bei skatinti įmonių plėtrą užsienio
rinkose. Sėkmingai plėtrai labai pasitarnautų eksporto draudimas,
kurį visapusiškai apsvarstyti ir įvesti valstybės pareigūnai vis
dar neranda pakankamai laiko“, – sako LPK patarėjas ekonomikai A.
Izgorodinas.
Lietuvos pramonė yra itin priklausoma nuo eksporto –
vidutiniškai eksportuojama apie 70 proc. pagamintos produkcijos.
Tuo tarpu eksportas yra pagrindinė Lietuvos ekonomikos varomoji
jėga, sudaranti 87 proc. viso šalies BVP.
Didžioji Britanija atsižvelgiant į lietuviškos kilmės eksporto
statistiką yra šeštoje vietoje pagal svarbą (4 proc. lietuviškos
kilmės prekių eksporto), todėl bet kokie politiniai sprendimai gali
žymiai sumažinti galimybes eksportuoti ir sėkmingai konkuruoti
šioje rinkoje.