Taip teigia įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ ekspertai, išanalizavę Sodros, Statistikos departamento ir savo surinktus duomenis.
„Lietuvoje jau senokai jokia problema įsigyti specialiai pardavimui įkurtą įmonę. Vietinės ir kaimyninių šalių įmonės siūlo ne tik uždarąsias akcines bendroves, bet ir mažąsias bendrijas, registruotas šviežiai ar prieš metus ir daugiau, – sako bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – štai viena estų kompanija savo svetainėje lietuviškas bendroves, turinčias PVM mokėtojo statusą, siūlo po 2400 EUR, arba už tiek, kiek norima ir už Didžiosios Britanijos, Lenkijos ar Suomijos juridinį subjektą.
Įdomu, kad Latvijos ar Estijos jurisdikcijos įmonės – pigesnės. Pažymėtina, kad pats įmonių pardavimo verslas visiškai legalus. Ir rimtam verslininkui ar užsienio investuotojui kartais staigiai prireikia naujos įmonės, jau turinčios „stažą“, arba naujo verslo kūrėjas taupo laiką ir sutinka mokėti už jau „iškeptą“ juridinį subjektą. Pastebėta, kad seniau įregistruotos įmonės labiau „patinka“ viešųjų pirkimų konkursų organizatoriams.“
Vienu adresu – per tūkstantį įmonių
Įmonių daigynų arba vietų, kuriose registruota daugiau kaip 70 įmonių, Lietuvoje yra ne viena. Ir ne tik Vilniuje. Įmonės masiškai registruojamos ir Kaune, ir Klaipėdoje, ir Alytuje, ir Panevėžyje. Viso mūsų nustatytais 35-aiais verslo knibždėlynų adresais įsteigta beveik vienuolika tūkstančių įmonių. O rekordas priklauso adresui: Vilnius, Architektų 56-101.
Čia savo gyvavimą pradėjo 1263 verslo subjektai. Dar tūkstantis įmonių yra startavusios Vilniuje, Perkūnkiemo 13-91. Ieškodami masinio įmonių registravimo vietų dėmesį sutelkėme tik į registracinius adresus, kur figūruoja ne tik namo, bet ir buto ar kambario numeris.
Kaip rodo įmonių, parduodančių įmones ar sutvarkančių laikino gyvenimo Lietuvoje dokumentus, interneto svetainės, dabar dažniausiai pirkėjams siūlomos uždarosios akcinės bendrovės ir mažosios bendrijos. Neatsitiktinai tarp verslo daigynuose įregistruotų įmonių dominuoja UAB (80 proc.), o mažosios bendrijos (7,5 proc.) pagal populiarumą beveik priartėjo prie individualių įmonių (8 proc.). Tačiau įmonių knibždančiais adresais rasime įsikūrusias ir 91 asociaciją, 27 paramos ir labdaros fondus ir net vieną profesinę sąjungą.
Įmonės pirkimo tikslas – Šengenas
Tačiau bene dažniausia priežastis, kodėl įmonės, skirtos parduoti, iki 2014 m. dygo kaip grybai po gausaus lietaus – galimybė tokių įmonių savininkams tuo metu nesunkiai gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir netrukdomai keliauti po visą Šengeno erdvę.
Jei pažiūrėsime, kuriais metais buvo įregistruoti šiuose įmonių knibždėlynuose figūruojantys verslai, pamatysime, kad jų steigimo bumas prasidėjo ištikus ekonominei krizei. Jau 2009 m. buvo įregistruota beveik du procentai visų masinio įmonių registravimo adresais reziduojančių verslų. Tai daugiau nei dukart viršijo 2008 m. skaičius. Pikas buvo pasiektas 2014 m., kuomet dienos šviesą išvydo net 24 proc. iš verslo daigynuose įregistruotų įmonių.
Būtent tų metų lapkričio pirmąją įsigaliojo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, gerokai apriboję galimybes gauti užsieniečiams laikino gyvenimo Lietuvoje leidimą, tad greičiausiai įmonės buvo aktyviai registruojamos siekiant dar suspėti iki įstatymo pataisų įsigaliojimo. Jau 2015-aisiais įsteigtų įmonių kiekis krito 10 proc. , o per nepilnus 2016 m. įregistruotų verslų skaičius dar kiek susitraukė.
Vadovas – užsienietis, įmonė – tuščia
Tai, kad tokiuose daigynuose gimusios įmonės neretai ruošiamos pardavimui ar jau yra parduotos užsieniečiams, paprastai ne ketinantiems verslauti, o siekiantiems leidimo laisvai judėti Europos Sąjungoje, liudija keletas parametrų. Visų pirma, didžioji dauguma arba 57,0 proc. verslų neturi nė vieno darbuotojo, o įmonių, turinčių 3 ir daugiau dirbančiųjų, priėmus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas, padaugėjo nuo 7,4 proc. iki 16,6 proc.
Mat minėtas teisės aktas buvo įvedęs tokį reikalavimą. Tiesa, nuo 18,1 iki 26,4 proc. pagausėjo ir įmonių, įdarbinusių 1-2 darbuotojus. Kad įmonė gali būti parduota ar įkurta užsieniečio, neretai liudija ir Lietuvai nebūdinga vadovo pavardė. Štai tarp darbuotojų taip ir nepasamdžiusių įmonių randame tokias, kurių vadovai Majid Sharif Dogar, Muhammad Qasir Shahzad, Abdul Waheed ar Osamudiame Gabrie Okhuegbe. Masinio registravimo vietose ne Europos Sąjungos šalims būdingos pavardės mirga neretai.
Be veiklos ir Sodros draudimo
Pardavėjai, įsteigę įmones, ar jų nauji savininkai dažnai taip ir nenurodo, kokią konkrečią veiklą įmonė vykdys. Verslų su nežinoma veikla priskaičiavome net 44 proc.
Ne viena knibždėlynuose įregistruota įmonė jau turi nemalonumų „per valdiškus namus“. Nuo šių metų vasario Sodra išregistruoja tuos apdraustuosius, apie kuriuos jau tris ir daugiau mėnesių negauna duomenų iš darbdavio. Šiuo metu iš minėtų daugiau kaip 10 tūkst. įmonių tokį Sodros dėmesį pajuto 690. Be to, tarp verslų, registruotų daigynuose, Sodrai daugiau ar mažiau įsiskolinusi beveik kas antra įmonė iš trijų, o 13,5 proc. jau turėjo teisminių bylų.
Ką čia veikia normalios įmonės?
Teisybės dėlei reiktų pridurti, kad masinio įmonių registravimo adresais yra įsikūrusios ir visai normalios įmonės. Štai net 22 proc. visų tokiose vietose registruotų įmonių yra PVM mokėtojos, 13,6 proc. turi nuosavą ar nuomojamą transportą, 3,3 proc. užsiima gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, 2,6 proc. – konsultacijomis, 2,4 proc. – kelių transporto paslaugomis, 2,1 proc. – maitinimu. Yra ir įmonių, samdančių net per pusę šimto darbuotojų. Pavyzdžiui, bendrovės „Vaitoma“ (75 darbuotojai), “4 win“ (123), „Passenger ground services“ (215). Klausimas tik, kodėl jos nepersiregistruoja kitu, solidesniu, adresu.
