Estija sukūrė ypatingą gerovę savo piliečiams. O ką pasiūlys Lietuva?

Kaip priartinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skatinimo sistemą dar arčiau paprastų žmonių, turinčių labai žemišką norą – sulaukus pensinio amžiaus gyventi bent jau ne prasčiau nei dabartiniai pensininkai?

J.Stacevičiaus nuotr.<br>Gyvybės draudikai siūlo išsaugoti GPM lengvatą ir įvesti ribas lėšoms susigrąžinti.
J.Stacevičiaus nuotr.<br>Gyvybės draudikai siūlo išsaugoti GPM lengvatą ir įvesti ribas lėšoms susigrąžinti.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2016-12-13 12:28, atnaujinta 2018-02-09 22:54

Specialistai čia siūlo atsigręžti į mūsų kaimynę Estiją ir iš jos imti pavyzdį, kaip panaudoti sėkmingą kaimynų patirtį pertvarkant GPM skatinimo sistemą Lietuvoje.

Gyvybės draudikai siūlo išsaugoti GPM lengvatą ir įvesti ribas lėšų susigrąžinimui.

„Kadangi norima panaikinti visas mokestines lengvatas, sakant, kad jomis naudojasi tik turtingieji, mes kaip kompromisą, kuris galėtų įsigalioti, siūlome įvesti lubas – apriboti sumą, tačiau ji būtų griežtai nustatyta – 5000 eurų per metus. Tokiu atveju būtų apribotas lengvatos taikymas“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Estija savo gyventojus skatina taupymui skirti iki 500 eurų per mėnesį, arba 6000 eurų per metus, – tokio dydžio ribas, nuo kurių gyventojams suteikiama galimybė susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio, yra numatę šios šalies įstatymų leidėjai Tačiau, pasak A.Bakšinsko, tokia lengvata būtų taikoma tiek naujoms, tiek anksčiau sudarytoms sutartims.

„Mes siūlome taikyti lubų principą: sumą, nuo kurios skaičiuojama grąžinimo suma, riboti iki 5000 eurų per metus, ir per metus nuo tokios sumos būtų galima susigrąžinti vos 750 eurų. Tai užkirstų kelią turtingiesiems pasinaudoti gyvybės draudimo teikiama lengvata, kad pasidarytų daugiau pinigų, o paprastam žmogui tai neužkirstų kelio periodinėmis įmokomis“, – apie siūlymų naudą kalbėjo A.Bakšinskas.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas teigė, kad toks siūlymas mūsų sistemą padarytų labiau socialiai atsakingą.

„Jaunos šeimos dabar yra labiausiai pažeidžiamos, jos neturi didelių ateities garantijų, jiems reikia paskatos rūpintis savo senatve, jiems reikia paskatos rūpintis savimi. Tokia sistema neleistų manipuliuoti nuomone, kad rinka yra turtingųjų penėjimosi vieta“, – sakė M.Dubnikovas.

Jei Vyriausybė neatsižvelgs į tokį draudikų siūlymą, piešiamas niūriausias scenarijus.

„Iš esmės naujų dalyvių skaičius sumažėtų, nes sutartys yra ilgalaikės. Tos sutartys, kurios jau yra, jos liks galioti, tačiau naujų sutarčių klausimas liks apsunkintas. Visuomenė yra neturtinga, jai reikia pensijos kaupimo ir draudimo. Manau, kad susitrauktų sutarčių skaičius“, – sakė M.Dubnikovas.

Kokių veiksmų, jei GPM lengvata bus naikinama, imsis, draudikai teigia kol kas patys nežinantys.

„Mes nesame nei techniškai pasirengę, nei ką. Mes turime paruošti dokumentus, privalome apmokyti savo žmones, tokie pokyčiai mums būtų didžiulis šokas. Tada reikia persvarstyti savo paslaugas, jas pritaikyti prie naujų sąlygų. Porai mėnesių mūsų veikla būtų paralyžiuota ir būtų didžiulis sulėtėjimas. Sulaukėme „puikios“  Kalėdinės dovanos“, – teigė „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.

Estija savanoriškų pensijų fondų ir taupymo per gyvybės draudimą mokestinius klausimus pertvarkė prieš septynerius metus ir nuo to laiko sistema nėra keičiama – gyventojams sukurta stabili įstatymų bazė ir paskata kaupti lėšas ateičiai ir juodai dienai ir jie aktyviai tuo naudojasi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.